Balstogė: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Vietovė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1437 m., kai žemes aplink Bialos upę (gyventojų vadintą "Białka") Lietuvos didysis kunigaikštis [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimieras]] atidavė Raczko Tabutowicz, o 1547 m. jos perėjo Wiesiołowski šeimai. Pastarieji pastatė čia mūrinę pilį ir bažnyčią. Bialystokas tuo metu priklausė [[LDK]]. Prieš pat pasirašant [[Liublino unija|Liublino uniją]] užėmė lenkai ir unijos metu kartu su didesniąja [[Palenkė (regionas)|Palenkės]] dalimi jis buvo pripažintas Lenkijai. [[1645]] m., po paskutinio giminės atstovo [[Krzysztof Wiesiołowski]] mirties Bialystokas tapo valstybės nuosavybe. [[1661]] m. atiduotas [[Stefan Czarniecki]] už jo pastangas kovojant su švedais. Po ketverių metų, kaip jo dukters Aleksandros kraitis, Bialystokas atiteko Branickių šeimai.

XVIII a. antroje pusėje Balstogės teritoriją paveldėjo hetmonas [[Jan Klemens Branicki]]. Jis Bialystoką pavertė didiko rezidencija. Pasinaudodami Branickio patronažu, į Bialystoką atvyko keletas menininkų ir mokslininkų. [[1749]] m. Bialystokas gavo miesto teises.

 

Atgavus nepriklausomybę, tarpukariu Lietuva jo siekė, bet [[1920]] m. pasirašius sienos sutartį su Rusija pretenzijų atsisakė. Miestą su [[Vilnius|Vilniumi]] jungė [[Polesės geležinkelis]]. Geležinkelio statyboms vadovavo lietuvis inžinierius [[Petras Vileišis]], kuris pastatė ir netoli miesto esantį tiltą per [[Narevas|Narevo]] upę.

 

 

Kalbininkas A. P. Nepokupnyj savo 1971 m. darbe "Z movnoji spadščyny jatvjahiv" teigė, kad Bialystoko pavadinimas kilęs iš [[jotvingių kalba|jotvingių kalbos]]. Pavadinimai su priesaga "-stok" hidronimuose randami [[Narevas|Narevo]] baseine - iš viso apie 32.

 

== Miestų partnerystė ==

* {{flagicon|Poland}} [[Čenstakava]], [[Lenkija]]

* {{flagicon|France}} [[Dižonas]], [[Prancūzija]]

 

== Sportas ==

* [[SSA Jagiellonia Białystok]]

* [[Hetman Białystok]]

[[no:Białystok]]

[[pl:Białystok]]

[[pt:Białystok]]

[[qu:Białystok]]