22:35, 12 balandžio 2011 versija taisyti CEO (aptarimas \| indėlis) 7 007 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		22:44, 12 balandžio 2011 versija taisyti anuliuoti CEO (aptarimas \| indėlis) 7 007 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 6: '''Rūkas''' – [[oras\|ore]] susidariusi gausi smulkių [[vanduo\|vandens]] [[lašas\|lašų]] arba [[kristalas\|kristalų]] sankaupa, dėl kurios horizontalus matomumas [[Žemės atmosfera\|atmosferos]] priežemio sluoksnyje yra mažesnis nei 1 kilometras. Jei matomumas kinta nuo 1 iki 10 kilometrų, šis reiškinys vadinamas rūkana. Rūkas, kai matomumas siekia 50 m ir mažiau, vadinamas labai stipriu (tirštu) ir yra labai pavojingas, 50–200 m – stiprus, 200–500 m – vidutinis. Rūkas kaip ir [[debesys]] atsiranda, kai ore kondensuojasi vandens [[garai]]. Kai oro temperatūra aukštesnė kaip -20 °C, rūkas paprastai būna vien iš vandens lašelių. Rūkas, susimaišęs su [[dūmai\|dūmais]] ir dujiniais atmosferos teršalais, vadinamas [[smogas\|smogu]]. Kuo rūkas vandeningesnis (g/m³) ir kuo didesnės jo dalelės, tuo mažesnis matomumas. Rūkams būdingas didelis kintamumas laike ir erdvėje, jų skaičius gali skirtis ir net visai nedidelėje teritorijoje. Reiškinys yra sietinas ne tik su bendrąja atmosferos cirkuliacija, jos savybėmis, bet ir vietiniais veiksniais, t. y. vietovės aukščiu, [[reljefas\|reljefo formomis]], [[vandens telkinys\|vandens telkiniais]], [[pelkė\|pelkėmis]], [[šaltinis\|šaltiniais]] ir kt., kurių poveikis yra labai svarbus rūko susidarymui. [[ežeras\|Ežerai]], pelkės, [[upė\|upių]] [[slėnis\|slėniai]], šaltiniai yra vienas iš pagrindinių vietinių (spinduliuotinių) rūko susiformavimo veiksnių. Didžiausias rūko dienų skaičius yra susijęs su [[ciklonas\|ciklonine]] veikla, kai šiltas oras iš [[atlanto vandenynas\|Atlanto vandenyno]] užteka ant jau atšalusio Žemės paviršiaus. Eilutė 13: Pagal susidarymo sąlygas rūkai gali būti: advekciniai, kai oro masės su tam tikra temperatūra ir drėgnumu yra nunešamos į kitą teritoriją, turinčią kitokią temperatūrą ir drėgnumą, spinduliuotiniai, susidarantieji dėl vietovės atšalimo, ypač esant mažai debesuotam orui, ir mišrūs, advekciniai – spinduliuotiniai, kurie susidaro esant abiem veiksniams. Visi kiti rūkų tipai yra susiję su garavimu, maišymusi, orografija, frontais, pakrančių miestais – tai dažniausiai yra vietinės reikšmės rūkai. * Radiacinis rūkas susidaro ties [[sausuma]], kai dėl ~~[[Žemė]]s~~Žemės spinduliavimo dažniausiai giedrą ~~[[diena\|~~dieną]] arba ramią ~~[[Naktis\|~~naktį]] oras atvėsta iki [[Rasos taškas\|rasos taško]] temperatūros. ~~[[Saulė\|~~Saulei]] patekėjus, toks rūkas greitai išsisklaido, bet ~~[[žiema\|~~žiemą]] gali išsilaikyti net keletą ~~[[Para\|~~parų]]. Radiacinio rūko sluoksnis dažniausiai būna plonas, nuo kelių iki dešimties metrų. Spinduliuotinių rūkų susidarymui palankiausios sąlygos yra didelis paros oro temperatūros ir paklotino paviršiaus temperatūros skirtumas. * Advekcinis rūkas kyla virš šalto paviršiaus užslinkusiame šiltame ore. Jis gali apimti šimtus tūkstančius kvadratinių kilometrų, neišsisklaido ir dieną. Kuo didesnis oro [[drėgnumas]], kuo labiau skiriasi oro ir Žemės paviršiaus temperatūra, tuo intensyvesnis advekcinis rūkas. Advekcinio rūko storis nuo 100-600 metrų. == Poveikis == Klimatinė informacija apie rūką reikalinga saugiam transporto, aviacijos, geležinkelių, jūrų ir kitų transporto priemonių eismui. ~~[[žemės ūkis\|~~Žemės ūkyje]] rūkai gali suvaidinti teigiamą vaidmenį, sumažindami pavasario ir rudens [[šalna\|šalnas]]. Miesto rūkai kartu su išmetamais teršalais gali kenkti žmonių sveikatai, kadangi neigiamas ~~[[dūmai\|~~dūmų]] ir ~~[[dujos\|~~dujų]] poveikis esant rūkui yra daug stipresnis, negu giedru oru. == Lietuvoje ==

Rūkas: Skirtumas tarp puslapio versijų