Suvalkija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
``````` |
Revert to revision 3251621 dated 2011-03-22 15:55:11 by Bearas using popups |
||
Eilutė 18:
'''Suvalkija''' – [[Lietuvos etnokultūriniai regionai|Lietuvos etnokultūrinis regionas]] kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante, apimantis didžiąją Lietuvos Užnemunės dalį (Marijampolės aps. [[Kalvarijos savivaldybė|Kalvarijos]], [[Kazlų Rūdos savivaldybė|Kazlų Rūdos]], [[Marijampolės savivaldybė|Marijampolės]], [[Šakių rajonas|Šakių]] ir [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio]] rajonus, Kauno aps. [[Kauno rajonas|Kauno]] rajono pietinę ir [[Prienų rajonas|Prienų]] rajono vakarinę dalis). XIX a. pab. vakarinėje Suvalkijos dalyje vartojamų vad. [[kapsai|kapsų]] ir [[zanavykai|zanavykų]] šnektų pagrindu susiformavo dabartinė bendrinė (literatūrinė) lietuvių kalba.
== Istorija ==
Iki [[viduramžiai|viduramžių]] pabaigos Suvalkijoje gyventa dviejų baltiškų etnosų: panemuniais – [[lietuviai|lietuvių]], o vakarinėje krašto dalyje (Vilkaviškio r. ir gretimoje Šakių r. dalyje) – nadruvių kilties [[prūsai|prūsų]] (nuo XX a. I pusės dauguma lietuvių dab. Suvalkiją tapatina su [[jotvingiai|Sūduva]], tačiau šią populiariąją Suvalkijos „jotvingiškumo“ koncepciją visiškai paneigė XX a. pab. archeologiniai atradimai).
Pirmaisiais lietuvių kovų su [[Vokiečių ordinas|kryžiuočiais]] dešimtmečiais kraštas iš dalies virto [[dykra]]; pagal [[Melno taika|Melno taikos sutartį]] ([[1422]] m.) [[LDK]] sugrįžusią Užnemunę greitai rekolonizavo sulietuvėję karo pabėgėlių nadruvių palikuoniai bei kt. lietuvių naujakuriai. Šie persikėlėliai (daugiausia išeiviai iš būsimų Kauno, Raseinių ir Trakų pavietų teritorijos) atsinešė naujus gyvensenos įgūdžius bei papročius, tačiau suvalkiečių (ypač vad. kapsų ir zanavykų) etnografinės grupės susiformavimui didelės įtakos turėjo ir nadruvių substratas.
Suvalkija – savito likimo žemė. Nuo [[1795]] m. iki XIX a. pab. (iš dalies ir kelis vėlesnius dešimtmečius) jos ūkinė visuomeninė raida vyko izoliuotai nuo likusios Lietuvos. Anksčiausiai Lietuvoje (XIX a. pradžioje) panaikinta [[baudžiava]] ir vėlesnės [[Žemės reformos Lietuvoje|žemės reformos]] suteikė valstiečiams asmens laisvę; dėl geresnių ekonominių ir kultūrinių sąlygų čia anksčiau nei kitur Lietuvoje atsirado iš valstiečių kilusi tautinė lietuvių inteligentija.
„Suvalkija“ Lietuvos Užnemunė (be dabartinio Lazdijų r.) imta vadinti po [[1867]] m., t. y. po vad. (kongresinės) [[Lenkija|Lenkijos karalystės]] Augustavo gubernijos (egzistavo [[1815]]-1867 m., iki 1837 m. vadinta Augustavo vaivadija) šiaurinių apskričių pertvarkymo į naują Suvalkų guberniją (egzistavo iki [[1917]] m.). Ją sudarė 7 apskritys: Augustavo, Suvalkų, Seinų, Kalvarijos, Marijampolės, Vilkaviškio ir Vladislavovo (Naumiesčio). Apie XIX a. pradžią visos 7 išvardytos apskritys dar buvo etniškai lietuviškos, tačiau iki XIX a. pab. beveik visi Augustavo ir Suvalkų aps. lietuviai sulenkėjo; po 1919-1920 m. Lietuvos ir Lenkijos ginkluoto konflikto šios apskritys (kaip ir dalis buv. Seinų aps.) atiteko Lenkijai.
== Dabartis ==
| |||