14:09, 3 rugsėjo 2010 versija taisyti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 689 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		15:05, 8 balandžio 2011 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 689 keitimai + Kitas pakeitimas →
Eilutė 5: \| paveikslėlio apibūdinimas = \| paveikslėlio dydis = 150px \| gimimo data = {{Gimė\|1860\|09\|808\|}} \| gimimo vieta = [[Kuronys]], [[Pagirių valsčius]] \| mirties data = {{Mirė\|1938\|02\|19\|1860\|09\|08\|}} Eilutė 27: \| pastabos = }} '''Adomas Dambrauskas-Jakštas''' (tikrasis vardas '''Aleksandras Dambrauskas''', [[1860]] m. [[rugsėjo 8]] d. [[Kuronys]]e, [[Pagirių valsčius]] – [[1938]] m. [[vasario 19]] d. [[Kaunas\|Kaune]]) – Lietuvos filosofas, teologas neotomistas, kritikas, matematikas, poetas, prelatas. == Biografija == Tėvai turėjo 20 ha žemės ūkį. Tame pačiame kaime buvo ir daugiau Dambrauskų, todėl Aleksandro tėvai buvo praminti Jakštais, nes jų sodyba buvo arti Jakštupio vietovės. Būdamas 10 metų neteko motinos. <ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=77548&biRecordId=7447 Jaunajai kartai, 1938 m. kovas, 3-6 psl.]</ref> [[1872]]–[[1880]] m. mokėsi [[Šiaulių gimnazija\|Šiaulių gimnazijoje]]. 1880–[[1881]] m. studijavo [[Peterburgo universitetas\|Peterburgo universiteto]] Matematikos-gamtos fakultete. 1881 m. įstojo į [[KKS\|Žemaičių kunigų seminariją]] Kaune, buvo seminarijos bibliotekininkas. [[1884]] m. išsiųstas tęsti mokslų į [[Peterburgo dvasinė akademija\|Peterburgo dvasinę akademiją]]. [[1888]] m. įšventintas kunigu, tų pačių metų [[lapkričio 21]] d. paskirtas [[Panevėžio gimnazija\|Panevėžio realinės gimnazijos]] kapelionu. <ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=73908 Lietuvos aidas, 1938 m. vasario 20 d., 3 psl.]</ref>▼ ▲[[1872]]–[[1880]] m. mokėsi [[Šiaulių gimnazija\|Šiaulių gimnazijoje]]. 1880–[[1881]] m. studijavo [[Peterburgo universitetas\|Peterburgo universiteto]] Matematikos-gamtos fakultete. 1881 m. įstojo į [[KKS\|Žemaičių kunigų seminariją]] Kaune, buvo seminarijos bibliotekininkas. [[1884]] m. išsiųstas tęsti mokslų į [[Peterburgo dvasinė akademija\|Peterburgo dvasinę akademiją]]. [[1888]] m. įšventintas kunigu, tų pačių metų [[lapkričio 21]] d. paskirtas [[Panevėžio gimnazija\|Panevėžio realinės gimnazijos]] kapelionu. <ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=73908 Lietuvos aidas, 1938 ~~m. vasario~~ -02-20 d., 3 psl.]</ref> Už katalikų moksleivių neleidimą į pravoslavų cerkvę rusų valdžios įsakymu buvo išsiųstas į [[Kretinga\|Kretingos]] vienuolyną, o paskui penkeriems metams ištremtas į Ustežno miestą [[Naugardas\|Naugardo]] gubernijoje (Rusija). Čia jis rado kitą lietuvį tremtinį – [[Vincas Pietaris\|Vincą Pietarį]], su kuriuo susidraugavo ir paruošė jį literatūriniam darbui. [[1895]] m. paskiriamas [[Kauno kalėjimas\|Kauno kalėjimo]] kapelionu, [[1898]] m. – kariuomenės nuodėmklausiu. [[1898]] m. tapo Kauno kunigų seminarijos Šv. Rašto ir bažnytinės teisės dėstytoju, [[1900]] m. – Žemaičių vyskupo [[Mečislovas Paliulionis\|Mečislovo Paliulionio]] sekretoriumi. eilutė 36 ⟶ 39: [[1902]] m. išvyko profesoriauti į Peterburgo dvasinę akademiją. [[1906]] m. grįžęs į Kauną įsteigė [[Šv. Kazimiero draugija\|Šv. Kazimiero knygų leidimo draugiją]] ir iki mirties jai vadovavo. Redagavo žurnalus: „Draugija“, [[Ateitis (žurnalas)\|„Ateitis“]], „Garnys“ ir kt. [[1911]] m. su kitais įkūrė [[Ateitininkai\|Ateitininkų]] organizaciją. [[1914]] m. pakeltas į prelatus. Prasidėjus [[1PK\|Pirmajam pasauliniam karui]], ištremtas iš Kauno. Kaizerinės okupacijos metu grįžo ir Kunigų seminarijoje dėstė filosofiją. [[1922]] m. su kitais įsteigė [[Lietuvių katalikų mokslo akademija\|Lietuvių katalikų mokslų akademiją ~~([[LKMA~~]]), buvo jos pirmininkas, nuo [[1933]] m. – akademikas. [[1928]] m. apdovanotas [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius\|DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu]]. Palaidotas šalia [[Kauno arkikatedra bazilika\|Kauno arkikatedros bazilikos]]. == Kūryba == eilutė 43 ⟶ 46: Parašė biografinių apybraižų rinkinį „Užgesę žiburiai“ (1930); eilėraščių rinkinius: „Dainų skrynelė“ (1894), „Nakties matymai“ (1906), „Lyrika“ (1930), feljetonų rinkinį „Šypt-šypt“ (1931) ir kt. Bendradarbiavo su pagrindiniais to meto periodiniais leidiniais. Buvo reiklus, kategoriškas meno kūrinių vertintojas ir kritikas bei aktyvus [[esperanto]] kalbos propaguotojas. [[1890]] m. išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį, [[1918]] m. įkūrė Lietuvos esperantininkų sąjungą, ~~[[1922]]–~~1922–[[1926]] m. redagavo žurnalą „Litova stelo“. <ref>http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=JAK%D0TAS%20ADOMAS,%20tikroji%20pavard%EB%20Dambrauskas%20Aleksandras</ref> Kūriniai: eilutė 56 ⟶ 59: == Atminimo įamžinimas == * Iki 1911 m. Onos Vitkauskytės knygynas išleido fotografinį atviruką „A. Jakštas“. Skulptorius [[Antanas Aleksandravičius]] sukūrė natūralaus dydžio jo biustą, kurio likimas nežinomas. * [[~~1922~~1919]] m. [[balandžio 19]] d. Rečnaja gatvė pavadinta jo vardu. * 1922 m. [[spalio 15]] d. už žymius nuopelnus mokslui suteiktas [[Lietuvos universitetas\|LU]] garbės profesoriaus vardas. * [[1928]] m. [[gruodžio 14]] d. Gamtos-matematikos fakulteto siūlymu suteiktas Lietuvos universiteto garbės daktaro vardas. <ref>http://www.vdu.lt/vdu-garbes-daktarai</ref> * [[1932]] m. [[spalio 29]] m. suteiktas [[VDU]] Humanitarinių mokslų fakulteto garbės daktaro vardas. * [[Maironio lietuvių literatūros muziejus]] parengė informacinį leidinėlį „Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, 1860-1990“ (Kaunas, 1992). * [[1998]] m. [[vasario 17]] d. Karaliaus Dvaro gatvei Kaune suteiktas A. Jakšto vardas. * [[1998]] m. [[gegužės 6]] d. ant namo Rotušės a. 23 atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. [[Vladas Žuklys]]). <ref>http://www.lcn.lt/bzinios/bz9810/810bl7.html</ref> * [[1999]] m. [[lapkričio 17]] d. A. Jakštas-Dambrauskas pripažintas [[KTU]] garbės daktaru. <ref>http://www.ktu.lt/lt/apie_universiteta/daktarai.asp?id=125</ref> * [[2001]] m. pradėtoje leisti serijoje „Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas meninis vokas su jo portretu (dail. Antanas R. Šakalys).

Adomas Jakštas: Skirtumas tarp puslapio versijų