Ludwig Wittgenstein: Skirtumas tarp puslapio versijų

=== Haidbauer incidentas, Oterholas ===

 

 

Ir toliau Vitgenšteinas buvo apkalbamas dėl to, jog labai daug reikalavo iš vaikų. Džozefas Haidbaueris buvo 11 metų mokinys, kurio tėvas buvo miręs, o mama dirbo kambarine. Jam sunkiai sekėsi mokytis ir vieną dieną Vitgenšteinas trenkė jam 2 ar 3 kartus per galvą, dėl ko vaikas apalpo. Vitgenšteinas nunešė mokinį pas direktorių ir greitai pasišalino iš mokyklos, kad nesusidurtu su tėvais. Tačiau susitiko Herį Piribauerį, kuris jis buvo atsiųstas į klasę, kai nualpo Haidbaueris. Vitgenšteinas ankščiau buvo stipriai patempęs Piribauerio dukrai už ausų, o tai jai sukėlė kraujavimą. Piribaueris sutikęs Vitgenšteiną koridoriuje pasakė, jog jis yra ne mokytojas, o žvėrių treneris, todėl jis eina iškvieti policijos. Piribaueris stengėsi jį sulaikyti, tačiau, policijos komisariatas buvo tuščias, o kai jis kreipėsi į policiją kitą dieną, jam pranešė, jog Vitgenšteinas dingo 1926 metų balandžio 28 dieną. Vitgenšteino atsistatydinimo rašte vietos inspektoriui Vilhelmui Kundtui, kuris įkalbinėjo pasilikti, pareiškė, jog jo „mokytojavimo dienos“ baigėsi. Teismo sprendimas buvo priimtas gegužę, kuomet teisėjas padarė psichologinę išvadą; rugpjūtį Vitgenšteinas gavo laišką iš draugo Liudvigo Henselio (''Ludwig Hänsel''), kuriame teigima, jog Liudvigas girdėjo, kas įvyko tačiau nežino nieko, kas nutiko po to. Aleksandras Vo (''Alexander Waugh'') rašė, jog Vitgenšteino šeima ir jų pinigai galėtų, jam padėti viską užglaistyti. Vo rašė, jog Haidbaueris mirė greitai po to, nuo hemofilijos; Monk teigė, jog jis mirė nuo leukemijos, kai jam buvo 14 metų. Po 10 metų Vitgenšteinas pasirodė namuose, tų šeimų, kurių vaikus jis sužeidė. Jis norėjo asmeniškai atsiprašyti. Vitgenšteinas apsilankė 4 vaikų šeimose, įskaitant ir Hermino Piribauerio šeimą.