20:22, 24 kovo 2011 versija taisyti Tocekas (aptarimas \| indėlis) 28 525 keitimai S Atšauktas naudotojo 78.60.227.132 (Aptarimas) darytas keitimas 3256054 ← Prieš tai darytas keitimas		06:30, 31 kovo 2011 versija taisyti anuliuoti CD (aptarimas \| indėlis) 322 091 keitimas Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Lazdynų Pelėda''' – pseudonimas, kuriuo pasirašinėjo seserys rašytojos: ''[[Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė]]'' ([[1867]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Paragiai\|Paragiuose]] - [[1926]] m. [[kovo 15]] d. ten pat) ir ''[[Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė]]'' ([[1872]] m. [[gegužės 15]] d. Paragiuose - [[1957]] m. [[liepos 19]] d. [[Kaunas\|Kaune]]). ==Biografija== Gimė nusigyvenusio bajoro N. Ivanausko šeimoje. Tėvas mažai domėjosi ūkio reikalais, rašė eilėraščius, prozos kūrinius, kuriuos spausdino lenkiškuose žurnaluose, studijavo dailę [[Miunchenas\|Miunchene]], grįžęs namo daug tapė.▼ ▲Gimė nusigyvenusio bajoro N.Nikodemo Ivanausko šeimoje. Tėvas mažai domėjosi ūkio reikalais, rašė eilėraščius, prozos kūrinius, kuriuos spausdino lenkiškuose žurnaluose, studijavo dailę [[Miunchenas\|Miunchene]], grįžęs namo daug tapė. ''Sofija Pšibiliauskienė'', bajorų duktė, išsilavinimą įgijo namuose. [[1891]] metais ištekėjo už dvarininko R. Pšibiliausko. Nuo [[1898]] metų rašė [[Varpas\|„Varpe“]] ir [[Ūkininkas (laikraštis)\|„Ūkininke“]]. [[1903]] m. su vaikais persikėlė į [[Vilnius\|Vilnių]], kur vertėsi atsitiktiniais darbais ir tęsė kūrybą. [[1914]] metais pradėjo dirbti [[Čiurlionio vardo paveikslų galerija\|Čiurlionio vardo paveikslų galerijoje]], [[Kaunas\|Kaune]]. [[1926]] metais susirgusi džiova mirė.▼ ▲* ''Sofija Pšibiliauskienė'', bajorų duktė, išsilavinimą įgijo namuose. [[1891]] metais ištekėjo už nusigyvenusio dvarininko R.Rapolo Pšibiliausko, su kuriuo susilaukusi 2 vaikų, išsiskyrė. Nuo [[1898]] metų rašė [[Varpas\|„Varpe“]] ir [[Ūkininkas (laikraštis)\|„Ūkininke“]]. [[1903]] m. su vaikais persikėlė į [[Vilnius\|Vilnių]], kur vertėsi atsitiktiniais darbais ir tęsė kūrybą. [[1914]] metais pradėjo dirbti [[Čiurlionio vardo paveikslų galerija\|Čiurlionio vardo paveikslų galerijoje]], [[Kaunas\|Kaune]]. [[1926]] metais susirgusi džiova mirė. * ''Marija Lastauskienė'' su tėvais gyveno iki 16 metų. Vėliau mokėsi siūti [[Šiauliai\|Šiauliuose]] ir po trejų metų išvyko pas tetą į [[Varšuva\|Varšuvą]]. Prabėgus ~~devyneriems~~9 metams išvyko į [[Peterburgas\|Peterburgą]], kur [[1903]] m. ištekėjo už 10 m. jaunesnio baltarusio Vaclavo Lastovskio, su kuriuo susilaukusi 2 dukterų, išsiskyrė. Tarp [[1905]] ir [[1907]] m. pagyvenusi gimtinėje ir [[Ryga\|Rygoje]], persikraustė į Vilnių, kur užsiėmė kūrybiniu darbu. Rašė lenkiškai, sesuo vertė į lietuvių kalbą ir skelbė ''Lazdynų pelėdos'' slapyvardžiu. Po sesers mirties ėmė rašyti lietuviškai ir skelbti savo pavarde. [[1938]] m. persikraustė į Kauną, kur ir mirė [[1957]] metais. Seserų kūryba šalia Šatrijos Raganos (Marijos Pečkauskaitės) kūrybos yra bajoriškos dvaro kultūros ir tematikos pavyzdys lietuvių literatūroje.

Lazdynų Pelėda: Skirtumas tarp puslapio versijų