Kinijos-TSRS santykių lūžis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kinijos-SSRS santykių lūžis''' buvo diplomatinis konfliktas tarp [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos Liaudies Respublikos]] ir [[SSRS|SovietųTarybų Sąjungos]]. Konflikto užuomazgos - [[XX amžius|XX amžiaus]] 6-ojo dešimtmečio pabaigoje. Konfliktas piką pasiekė [[1969]] metais ir tęsėsi iki pat XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigos.

[[1959]] m. Chruščiovas susitiko su [[JAV]] prezidentu [[Dwight Eisenhower|Dvaitu Eizenhaueriu]]. SovietaiTarybų sąjunga buvo susirūpinęsusirūpinusi Kinijos Didžiojo šuolio programa, ir Chruščiovas siekė apraminti Vakarus. Šis Šaltojo karo periodas vadinamas ''santykių atšilimu''. SovietaiTarybų atsisakė savo ankstesnio įsipareigojimo padėti Kinijai vystyti branduolinius ginklus ir atsisakė paremti Kiniją jos pasienio konkflikte su [[Indija]]. Indija tuo metu palaikė vidutiniškai šiltus santykius su SSRS.

Šie įvykiai stipriai įžeidė Mao Dzeduną, jis ėmė vertinti Chruščiovą kaip pernelyg draugišką Vakarams. SovietųTarybų sajungos požiūriu jie tai privalėjo daryti, norėdami išvengti tarptautinių konfliktų, kurie galėjo grėsti branduoliniu karu. XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio pabaigoje JAV ir SovietųTarybų Sąjunga turėjo didžiulius branduolinio ginklo arsenalus, ir sovietai visais būdais stengėsi išvengti galimo karo.

Kitos lūžio priežastys buvo Kinijos vidinės problemos. Didžiojo šuolio kampanija patyrė fiasko. Todėl Kinijos komunistų partijoje atsirado priešinimasis Mao, atsirado žmonių, kurie siekė pašalinti jį nuo valdžios. Todėl Kinijos ir SSRS santykių pablogėjimas Mao buvo galimybė vaizduoti save, kaip visų kinų vadovą kovoje su sovietaisTarybų sąjunga, kurie tuo metu buvo vaizduojami, kaip išorinė priešiška jėga.

Kinų-Sovietų Tarybų sąjungos konfrontacija peraugo į konfliktą tarp valstybių. Diplomatiniai santykiai buvo visiškai nutraukti. Kinija iškėlė bendros sienos klausimą. [[XIX amžius|XIX amžiuje]], [[Rusija|Rusiją]] valdant carui, Kiniją valdžiusi nusilpusi [[Čing dinastija|Čingų dinastija]] buvo priversta pasirašyti Kinijai nenaudingą sienos sutartį. Kiniją neiškėlė specifinių teritorinių reikalavimų, tačiau sovietai suprato tai, kad sienų sutartis buvo neteisinga. SovietaiTarybų sąjunga atsisakė diskutuoti šia tema.

[[1968]] m. sovietaiTarybų sąjunga sustiprino savo karines pajėgas palei Kinijos sieną, ypač palei [[Sindziangas|Sindziango]] provincijos sieną, kur buvo numalšintas separatistinis judėjimas. Nors [[1964]] m. Kinija susprogdino savo pirmąjį atominį ginklą, tačiau jos karinė galia tuo metu buvo nepalyginamai menkesnė, nei SSRS. [[Kinijos-Tarybų Sąjungos pasienio konfliktas|Kinijos-Tarybų Sąjungos pasienio konfliktai]] pastoviai atsirasdavo iki pat [[1969]] m. Ginkluoti susirėmimai prasidėjo Usurio upėje Damanskio saloje.

[[1969]] m. rugpjūtį sovietųTarybų sąjungos šaltiniai prasitarė apie galimą smūgį Kinijos branduolinio ginklo gamyklai Lop Nor, kurioje buvo laikomi branduoliniai ginklai. Tačiau po 1969 m. susidūrimų abi šalys pasitraukė nuo galimos tolimesnės stiprios konfrontacijos. Rugsėjo mėnesį Kosyginas slapčia nuvyko į Pekiną ir derėjosi su Zhou Enlaijumi, tačiau nebuvo pasiektas joks ilgalaikis susitarimas.

[[1971]] m. Pekine apsilankė Henris Kissindžeris ir padėjo pamatą Ričardo Niksono vizitui į Kiniją [[1972]] m. vasario mėnesį. Nors SovietaiTarybų buvosąjunga pasipiktinębuvo jiepasipiktinusi patystačiau suorganizavo susitikimą su Niksonu ir taip sukūrė trišalį bendradarbiavimą tarp Pekino, Maskvos ir [[Vašingtonas|Vašingtono]]. Taip buvo užbaigtas sunkiausias laikotarpis Kinijos ir SSRS santykiuose.

Kai SSRS [[1985]] m. į valdžią atėjo [[Michailas Gorbačiovas]] jis skatino atkurti stabilius santykius su [[Kinija]]. Jis sumažino sovietųTarybų sąjungos karines pajėgas ties Kinijos siena ir pradėjo normalius ekonominius santykius, o klausimas dėl sienos buvo beveik pamirštas. SovietamsTarybų sąjungai pasitraukus iš [[Afganistanas|Afganistano]] dar labiau sumažino įtampą tarp dviejų valstybių, nors ideologiniai nesutarimai, atsiradę XX a. 7-ąjame dešimtmetyje, taip ir liko neišspręsti, todėl oficialūs santykiai tarp šalių komunistų santykių nebebuvo užmegzti iš naujo. Kadangi santykiai tarp Kinijos ir SSRS nebuvo tokie idealūs, JAV vyriausybė, kuriai vadovavo [[Ronaldas Reiganas]], vertino Kiniją, kaip tam tikrą natūralų balansą prieš SSRS.