Gyvulininkystės poveikis aplinkai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Sigurdas (aptarimas | indėlis)
+dar viena, naujesnė, ataskaita, +labiau straipsnį iliustruojantis paveiksliukas
LinasD (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 7:
2006 metų lapkritį [[Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija]] išleido pranešimą<ref>{{cite web |url=http://www.fao.org/docrep/010/a0701e/a0701e00.htm |title=Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options|accessdate=2010-09-29|publisher=[[Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija]]}}</ref>, teigiantį, kad [[gyvulininkystė]] pagamina daugiau [[Šiltnamio efektas|šiltnamio efektą]] sukeliančių dujų (18 % visų antropogeninių [[Šiltnamio dujos|šiltnamio dujų]]) nei visos pasaulio transporto priemonės kartu paėmus (13,5 %<ref>{{cite web | url=http://www.hm-treasury.gov.uk/independent_reviews/stern_review_economics_climate_change/stern_review_report.cfm | title=Stern Review Report on the Economics of Climate Change }}</ref>), jų tarpe 9 % viso pasaulio [[anglies dioksidas|anglies dioksido]] dujų, 65 % azoto suboksido, 37 % [[metanas|metano]] dujų ir 67 % [[amoniakas|amoniako]]. Pranešime įvardinami ir kiti faktai: šiuo metu gyvūnų auginimui yra naudojama 30 proc. Žemės sausumos ir 70 proc. dirbamos žemės; ši pramonė yra pagrindinis vandens [[Teršimas|taršos]] šaltinis, be to ir didžiausia vandens išteklių naudotoja; gyvulininkystė yra pagrindinė miškingumo mažėjimo priežastis, o tai prisideda prie [[biologinė įvairovė|biologinės įvairovės]] nykimo pasaulyje. Pranešime teigiama, jog nesiėmus jokių radikalių priemonių, grėsmė iki 2050-ųjų gali padvigubėti, kadangi didės mėsos ir kitų gyvūninių produktų poreikis.
 
Kitoje ataskaitoje, išleistoje 2009 metais [[Worldwatch Institute]] organizacijos, teigiama, kad gyvulininkystė atsakinga ne mažiau kaip už pusę visų žmogaus sukeltų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.<ref>{{cite web |url=http://www.worldwatch.org/node/6294 | title=Livestock and Climate Change | accessdate=2011-03-26 | publisher=Robert Goodland and Jeff Anhang, World Watch Magazine, 2009}}</ref> Ataskaitoje pažymima, kad [[gyvūninės kilmės produktai|gyvūninės kilmės produktų]] gamyba faktiškai išleidžia ne mažiau kaip 32,6 mlrd. tonų anglies dioksido per metus, arba 51 procentą visame pasaulyje išmetamųišmetamo šiltnamio dujų kiekįkiekio.
 
Kitais tyrimais taip pat įrodyta, kad gyvūniniai produktai reikalauja didelių energijos sąnaudų. Kad mėsoje susidarytų 1 kilogramas [[Baltymas|baltymų]], gyvūnas, priklausomai nuo rūšies ir auginimo sąlygų, iš [[pašaras|pašaro]] jų turi gauti maždaug 6 kilogramus. Likusi dalis panaudojama gyvūno kūno funkcijoms ir poreikiams patenkinti: judėjimui, šilumos palaikymui, medžiagų apykaitai, kvėpavimui ir t. t. Energijos panaudojimo efektyvumas skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies, jo pašaro, auginimo būdo, transportavimo ir kitų veiksnių. Yra apskaičiuota<ref>{{cite web |url=http://www.ajcn.org/cgi/content/abstract/78/3/660S | title=Sustainability of meat-based and plant-based diets and the environment | accessdate=2010-09-29 | publisher=D Pimentel, M Pimentel. American Journal of Clinical Nutrition, Vol. 78, No. 3, 660S-663S, September 2003}}</ref>, kad norint gauti viena kaloriją [[jautiena|jautienos]] baltymų, reikia sunaudoti apie 40 kalorijų energijos. [[Kiauliena|Kiaulienos]] atveju šis santykis yra 1:14, kiaušinių – 1:39, pieno – 1:14. Didžiuliam pašarų kiekiui užauginti, transportuoti ir perdirbti sunaudojama daug degalų ir į aplinką išskiriami milžiniški kiekiai klimato kaitą sukeliančių dujų.<ref>{{cite web |url=http://www.universityofcalifornia.edu/sustainability/documents/earth_dietcarboncomp.pdf | title=Diet, Energy and Global Warming | accessdate=2010-09-29 | publisher=Gidon Eshel, Pamela Martin. Earth Interactions, Vol. 10, pp. 1-17, March 2006}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www-personal.umich.edu/~choucc/environmental_impact_of_various_dietary_patterns.pdf | title=Evaluating the environmental impact of various dietary patterns combined with different food production systems | accessdate=2010-09-29 | publisher=L. Baroni, L. Cenci, M. Tettamanti, M. Berati. European Journal of Clinical Nutrition (2006), pp. 1–8}}</ref>