Gyvulininkystės poveikis aplinkai: Skirtumas tarp puslapio versijų

2006 metų lapkritį [[Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija]] išleido pranešimą<ref>{{cite web |url=http://www.fao.org/docrep/010/a0701e/a0701e00.htm |title=Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options|accessdate=2010-09-29|publisher=[[Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija]]}}</ref>, teigiantį, kad [[gyvulininkystė]] pagamina daugiau [[Šiltnamio efektas|šiltnamio efektą]] sukeliančių dujų (18 % visų antropogeninių [[Šiltnamio dujos|šiltnamio dujų]]) nei visos pasaulio transporto priemonės kartu paėmus (13,5 %<ref>{{cite web | url=http://www.hm-treasury.gov.uk/independent_reviews/stern_review_economics_climate_change/stern_review_report.cfm | title=Stern Review Report on the Economics of Climate Change }}</ref>), jų tarpe 9 % viso pasaulio [[anglies dioksidas|anglies dioksido]] dujų, 65 % azoto suboksido, 37 % [[metanas|metano]] dujų ir 67 % [[amoniakas|amoniako]]. Pranešime įvardinami ir kiti faktai: šiuo metu gyvūnų auginimui yra naudojama 30 proc. Žemės sausumos ir 70 proc. dirbamos žemės; ši pramonė yra pagrindinis vandens [[Teršimas|taršos]] šaltinis, be to ir didžiausia vandens išteklių naudotoja; gyvulininkystė yra pagrindinė miškingumo mažėjimo priežastis, o tai prisideda prie [[biologinė įvairovė|biologinės įvairovės]] nykimo pasaulyje. Pranešime teigiama, jog nesiėmus jokių radikalių priemonių, grėsmė iki 2050-ųjų gali padvigubėti, kadangi didės mėsos ir kitų gyvūninių produktų poreikis.

 

 

Kitais tyrimais taip pat įrodyta, kad gyvūniniai produktai reikalauja didelių energijos sąnaudų. Kad mėsoje susidarytų 1 kilogramas [[Baltymas|baltymų]], gyvūnas, priklausomai nuo rūšies ir auginimo sąlygų, iš [[pašaras|pašaro]] jų turi gauti maždaug 6 kilogramus. Likusi dalis panaudojama gyvūno kūno funkcijoms ir poreikiams patenkinti: judėjimui, šilumos palaikymui, medžiagų apykaitai, kvėpavimui ir t. t. Energijos panaudojimo efektyvumas skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies, jo pašaro, auginimo būdo, transportavimo ir kitų veiksnių. Yra apskaičiuota<ref>{{cite web |url=http://www.ajcn.org/cgi/content/abstract/78/3/660S | title=Sustainability of meat-based and plant-based diets and the environment | accessdate=2010-09-29 | publisher=D Pimentel, M Pimentel. American Journal of Clinical Nutrition, Vol. 78, No. 3, 660S-663S, September 2003}}</ref>, kad norint gauti viena kaloriją [[jautiena|jautienos]] baltymų, reikia sunaudoti apie 40 kalorijų energijos. [[Kiauliena|Kiaulienos]] atveju šis santykis yra 1:14, kiaušinių – 1:39, pieno – 1:14. Didžiuliam pašarų kiekiui užauginti, transportuoti ir perdirbti sunaudojama daug degalų ir į aplinką išskiriami milžiniški kiekiai klimato kaitą sukeliančių dujų.<ref>{{cite web |url=http://www.universityofcalifornia.edu/sustainability/documents/earth_dietcarboncomp.pdf | title=Diet, Energy and Global Warming | accessdate=2010-09-29 | publisher=Gidon Eshel, Pamela Martin. Earth Interactions, Vol. 10, pp. 1-17, March 2006}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www-personal.umich.edu/~choucc/environmental_impact_of_various_dietary_patterns.pdf | title=Evaluating the environmental impact of various dietary patterns combined with different food production systems | accessdate=2010-09-29 | publisher=L. Baroni, L. Cenci, M. Tettamanti, M. Berati. European Journal of Clinical Nutrition (2006), pp. 1–8}}</ref>