Ateivių grobimai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nedaug vyraujančiosloxu krypties mokslininkų tiki, kad pagrobimai iš tikrųjų įvyksta taip, kaip yra papasakojami. Vis dėlto, daugelio stabilių apie ateivių grobimus pranešusių žmonių nuoširdumu yra abejojama nedaug. 1992 m. metais [[Harvardo universitetas|Harvardo universiteto]] profesorius psichiatras [[John Edward Mack|Džonas Edvardas Mekas]] ({{en|John Edward Mack}}) tyrinėjo daugiau nei 60 pagrobtųjų ir „praleido su jais daugybę terapijos valandų, bet vienintelis jo pastebėtas ir jį nustebinęs dalykas buvo tų žmonių įprastumas: restorano savininkas, kelios sekretorės, kalėjimo prižiūrėtojas, studentai, universiteto administratorius, kelios namų šeimininkės ir t. t. Daugelis pagrobtųjų visiškai neatrodė turintys iliuzijų, meluojantys, dramatizuojantys, turintys netikrų atsiminimų ar kenčiantys nuo aiškios psichinės ligos.“<ref>[http://www.textfiles.com/ufo/UFOBBS/2000/2726.ufo Lord, Deane W. "John Mack on Abductions" (Harvard University Gazette, 1992) URL accessed Jan 23, 2006]</ref> Psichologijos profesorius Stanlis Kripneris ({{en|Stanley Krippner}}) taip pat teigė, kad „nors psichopatologijos buvo buvo rastos kai kuriais izoliuotais ateivių grobimų tvirtinimų atvejais, tiek klinikiniai tyrimai, tiek standartizuoti testai parodė, kad kaip grupė, tariamai pagrobtieji niekuo nesiskiria nuo bendros populiacijos pagal psichopatologijų dažnumą.“<ref name="varietiesofanomalous">Cardena, E., Lynn. S. J., & Krippner, S. (Eds.) (2000). ''Varieties of Anomalous Experience''. Washington, DC: American Psychological Association. P. 268.</ref>

Žmonės kurie tvirtina, kad buvo pagrobti, ne visada bando paaiškinti fenomeną, bet kai kurie patys pradeda tirti šį reiškinį ir kartais prieina išvados, kad visuomenė tiek mažai žino apie ateivių grobimus dėl to, kad ateiviai arba valdžia slepia ir dangsto faktus.