Galija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
{{Regionasd
| Spalva =#DEB887
'''Galija''' – istorinė [[Europa|Europos]] sritis, besidriekianti dabartinėse Šiaurės [[Italija|Italijos]], [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]], [[Belgija|Belgijos]], dalies [[Nyderlandai|Nyderlandų]] ir [[Šveicarija|Šveicarijos]] teritorijose.▼
| Tipas = Senovės Europos regionas
| Pavadinimas = Galija
| Foto = Gaul_Soldiers.JPG
| Šalis = [[Prancūzija]], [[Belgija]], šiaurės [[Italija]], vakarų [[Šveicarija]]
| Vėliava =
| Tauta = [[Galai]]
| Kalba = [[Galų kalba]]
| Valstybės =
| Miestai =
| Titulas =
| Žemėlapis =Map Gallia Tribes Towns.png
| Pastaba =
}}
▲'''Galija''' ({{lot|Gallia}}) – istorinė [[Europa|Europos]] sritis, besidriekianti dabartinėse Šiaurės [[Italija|Italijos]], [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]], [[Belgija|Belgijos]], dalies [[Nyderlandai|Nyderlandų]] ir [[Šveicarija|Šveicarijos]] teritorijose.
== Istorija ==
eilutė 8 ⟶ 22:
Prieš atsikraustant romėnams į Prancūzijos teritoriją, vėliau pavadintą [[Provansas|Provansu]], atsikėlė [[graikai|graikų]] kolonistai. [[Finikiečiai]] įkūrė ''Massalią'' ([[Marselis]]) ir Nicaea ([[Nica]]), kurie kariavo su kaimyninėm galų ir ligūrų gentimis. Finikiečiai buvo geri jūrininkai, kaip Pitėjas, gimęs Marselyje. Keltai dažnai kovojo su akvitaniečiais ir [[germanai]]s ir galų būriai, vadovaujami Breno, 390 ar 387 m. pr. m. e. įsiveržė į [[Senovės Roma|Romą]] po [[Alijos mūšis|Alijos mūšio]]. Bet galų taktika nesivystė, ir romėnai išmoko joms pasipriešinti ir nuo to laiko galai buvo nugalėti daugybėje mūšių, tarp jų Sentino ir Telamono mūšiuose.
=== Romos užkariavimai ===
[[Vaizdas:Siege-alesia-vercingetorix-jules-cesar.jpg|left|Vercingetoriksas pasiduoda Julijui Cezariui po Alezijos mūšio|thumb|right|200px]]
Kai kovojo su romėnais, [[Hanibalas]] buvo nusisamdęs galų karių, kurie kovėsi [[Kanų mūšis|Kanų mūšyje]]. Vėliau Galijos konsulas [[Julijus Cezaris]] užėmė visą Galiją. Nepaisant galų pasipriešinimo vadovaujant Vercingetoriksui, Karių Karaliui, galai neatsilaikė prieš romėnų puolimą ir nors jiems pasisekė Gergovijos mūšyje, bet buvo visiškai sutriuškinti [[Alezijos mūšis|Alezijos mūšyje]]. Romėnai įkūrė tokius miestus kaip ''Lugūdnas'' ([[Lionas]]) ir [[Narbonas]].
Romėnai pradžioje įsitvirtino pietinėje Galijos, kuri buvo suprantama kaip teritorija tarp [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]], [[Pirėnai|Pirėnų]], [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]], [[Lamanšo sąsiauris|La Manšo]], [[Reinas|Reino]] ir [[Alpės|Alpių]], dalyje. Ši provincija, jungusi Italiją su Ispanija, buvo pavadinta Narbono Galija (provincija įkurta apie 120 m. pr. m. e.). Iš čia Julijus Cezaris 58-50 m. pr. m. e. užkariavo visą Galiją.
[[Vaizdas:REmpire-Gallia.png|thumb|200px|Galijos provincijos Romos imperijoje]]
=== Imperijos sudėtyje ===
eilutė 29 ⟶ 43:
=== Tautų kraustymasis ===
418 m. Akvitanijos provincija buvo atiduota [[gotai|gotams]] už paramą kovoje su [[vandalai]]s. Tie patys gotai buvo nusiaubę Romą [[410]] m. ir įkūrę sostinę Tulūzoje. Romos imperijai buvo sunku atsakyti į visus barbarų išpuolius, tad [[Flavijus Etijus]] turėjo kiršinti tarpusavyje barbarų gentis, kad išlaikytų bent kokią Romos valdžią. Iš pradžių jis nukreipė [[hunai|hunus]] prieš [[burgundai|burgundus]] ir jie nusiaubė Vormsą, užmušė karalių Giunterį ir nustūmė burgundus į vakarus. Burgundus Etijus apgyvendino prie ''Lugdunum'' 443 m. Hunai, suvienyti [[Atila|Atilos]], tapo didele grėsme ir Etijus prieš juos nukreipė [[vizigotai|vizigotus]]. Nesantaika pasiekė apogėjų 451 m. [[Chalonų mūšys|Chalonų mūšyje]], kuriame romėnai ir gotai įveikė Atilą.
| |||