Juodoji Ančia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 12:
| Vikiteka =
}}
[[Vaizdas:Czarna.hancza.jpg|right|thumb|200px|Juodosios Ančios upė]]
'''Juodoji Ančia''' ({{be|Чорная Ганча}}, {{pl|Czarna Hańcza}}) - [[upė]] [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Baltarusija|Baltarusijoje]]; [[Nemunas|Nemuno]] kairysis [[intakas]]. Prasideda [[Suvalkų vaivadija|Suvalkų vaivadijoje]], [[Ančia (ežeras Lenkijoje)|Ančios]] ežere. Prateka [[Vygriai|Vygrių]] ežerą. Įteka į Nemuną [[Gardino sritis|Gardino srities]] ir [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajono]] pasienyje, netoli [[Varviškė]]s kaimo. Paviršiaus [[baseinas (hidrologija)|baseinas]] - apie 1916 km², iš jų apie 1612 km² Lenkijoje ir apie 178 km² Baltarusijoje. Upės ilgis yra apie 142-145 km iš kurių apie 108 km Lenkijoje ir apie 35 km Baltarusijoje. Upė teka per [[Suvalkai|Suvalkų]] miestą. Vidutinis [[vandens nuotėkis]] yra 1,4 m³/s ties [[Vygriai (ežeras)|Vygrių]] ežero žiotimis. Upės vandenį [[2004]] m. tikrino iš [[Balstogė|Balstogės]] atvykusi [[Lenkijos aplinkos apsaugos inspekcija]], kuri nustatė upės švarumą. Ties 41,6 km vandens švarumas įvertintas II klase, o ties 135,8 km įvertintas IV klase. Tarp šių dviejų taškų upės švarumas įvertintas III klase. Didžiausi intakai: Viarsnianka, Pavlavka, Vetraluža, [[Seina (upė)|Seina (Mara)]], [[Igara]] (kairieji), Kalna, [[Augustavo kanalas]], Malešavka, Vaukušanka (dešinieji).
==Upės tėkmė==
[[Vaizdas:Czarna Hancza.JPG|thumb|left|250px|Juodosios Ančios upė]]
Juodosios Ančios upė yra ilgiausia upė [[Suvalkija|Suvalkijos]] regione. Upė teka pro vaizdingas ir kultūriškai, ekologiškai, geologiškai bei istoriškai svarbias [[Dainava (baltų žemė)|Jotvos]] vietas. Upės [[versmė]] yra [[Rytų Sūduvos aukštuma|Rytų Sūduvos aukštumoje]] esančiose [[morena|morenose]] apie 298 m. virš jūros lygio į šiaurę nuo [[Suvalkų kraštovaizdžio parkas|Suvalkų kraštovaizdžio parko]]. Tikėtina, kad upė prasideda vieno iš aukščiausių regiono ''Rovelės'' kalno apylinkėse. Nuo Bachanovo iki Turtulio upė teka kaip [[upokšnis]], kur jos šlaitai siekia apie 30 metrų ir vėliau kai prateka pro [[Bachanovo riedulių draustinis|Bachanovo riedulių draustinį]] upė palaipsniui pradeda leistis apie 24 metrus žemyn. Upėje gyvena įvairūs kalnų upėms būdingi gyvūnai: [[paprastasis upėtakis]], [[alpinės kirmelės]], [[lašalai]], [[ankstyvės]], [[apsiuvos]], [[moliuskai]] ir ''Skandinaviškas amaras''.
Kai upė išteka iš [[Ančia (ežeras Lenkijoje)|Ančios ežero]] pirmą kilometrą ji teka giliame tarpeklyje, kuris yra [[Suvalkų kraštovaizdžio parkas|Suvalkų kraštovaizdžio parke]]. Šiektiek į vakarus nuo upės yra vietovė vadinama ''Turtuliu'', kurioje yra [[ledyno sustojimo slėnis]] - ''Gaciska'', tai retas buvusios vandens tekmės geomorfologinis reiškinys. Tose pačiose vietovėse yra retas geologinis reiškinys vieni iš didžiausių Europoje [[riedulys|rieduliai]], kurie saugomi [[Bachanovo riedulių draustinis|Bachanovo riedulių draustinyje]]. Upės pakrantėse yra keli [[sentikiai|sentikių]] kaimai, kurie išsiskiria savo [[Molena (sentikių maldos namai)|molenomis]], žymiausia [[Vodzilkiai|Vodzilkių]] kaime. Aukštupyje upė yra vingiuota ir kartais krenta apie 2‰ laispnius. Upės baseino plotą suformavo besitraukiantys ledynai, kurie suformavo daug ežerų ir didelių griovių.
Toliau upė teka ramiu, apylygiu slėniu link [[Suvalkai|Suvalkų]] miesto. Ties miestu upė yra ganėtinai užteršta, nors ir [[XX amžiaus 10-asis dešimtmetis|XX a. 10 dešimtmetyje]] buvo įdiegta valymo infrastruktūra, upės vanduo ties miestu vistiek yra nešvarus. Iš Suvalkų upė įteka į [[Vygrių nacionalinis parkas|Vygrių nacionalinį parką]] ir [[Augustavo giria|Augustavo girią]], kur šioje upės atkarpoje gyvena daug [[upinis bebras|upinių bebrų]]. Toliau upė įteka į [[Vygriai (ežeras)|Vygrių]] ežero įlanką, kurioje yra daug [[dumblas|dumblo]] dėl kurio šiose vietovėse nepatartina maudytis. Šalia Vygrių ežero yra [[Vygriai|Vygrių]] kaimas, kuriame yra nebenaudojamas [[kamendulai|kamendulų]] vienuolynas.
Vygrių ežeras ir Juodosios Ančios upė yra labai populiarūs tarp plaukiotojų [[Kajakas|kajakais]]. Toliau upė lėtai teka per įvairias pelkes ir pievas apie 0,03‰ laipsniais žemyn, kur toliau teka pro [[Augustavo giria|Augustavo girią]]. Ši upės atkarpa vadinama [[meandra]]. Ties Rigolio kaimu upė įeina į [[Augustavo kanalas|Augustavo kanalo]] sistemą ir toliau įteka į [[Baltarusija|Baltarusiją]], kol pasiekia [[Nemunas|Nemuną]]. Per pastaruosius dešimtmečius upėje sumažėjo fosforo ir azoto nuotekų. Šiuo metu fosforo junginių kiekis upėje priskiriamas II vandens švarumo klasei.
==Turizmas==
[[Vaizdas:Rospuda-Hancza.svg|thumb|260px|right|Kajakų trasa Juodosios Ančios, Rospudos ir Bliznos upėmis]]
Regione yra kelios [[Juodosios Ančios kajakų trasos|Juodosios Ančios kajakų trasos]]. Dvi klasikinės trasos yra mažųjų ir didžiųjų kilpų.
===Mažųjų kiplų trasa===
Prasideda šalia Augustavo [[Baltis (ežeras)|Balčio ežere]], toliau eina pro [[Studzieničnė (ežeras)|Studzienčnės ežerą]], [[Augustavo kanalas|Augustavo kanalą]] iki [[Sirvo ežeras|Sirvo ežero]], tada nuo šio ežero reikia pereiti iki [[Brizgelis|Brizgelio]] kaimo esančio šalia [[Vygriai (ežeras)|Vygrių ežero]] ir tada nuo Vygrių ežero plaukti Juodosios Ančios upe iki Rigolio kaimo ir iš ten Augustavo kanalu grįžti į Augustavą. Kelionė trunka apie 6 dienas.
===Didžiųjų kilpų trasa===
Prasideda [[Rospuda (upė)|Rospudos upėje]], toliau pereina į [[Blizna (upė)|Bliznos]] upę, kuri jungiasi su [[Bliznas (ežeras)|Blizno ežeru]] ir tada ateina iki [[Vygriai (ežeras)|Vygrių ežero]], kur toliau kelionė tęsiasi kaip ir mažųjų kilpų trasoje. Kelionė trunka apie 8-9 dienas.
===Juodosios Ančios ir Augustavo kanalo kajakų trasa===
[[Juodosios Ančios ir Augustavo kanalo kajakų trasa]] prasideda [[Brizgelis|Brizgelio]] kaime, tada eina pro Vygrių ežerą, Juodosios Ančios upę iki Rigolio kaimo ir tada eina Augustavo kanalu iki Augustavo miesto. Kelionės trasa 85 km, kelionė trunka apie 4-6 dienas.
Šalia Juodosios Ančios upės yra daug stovyklaviečių ir kaimo turizmo sodybų. Viena iš pramogų yra vietinių gyventojų gaminių ar virtuvės pirkimas ir išbandymas. Tai vietinių gyventojų patiekalai: [[Racuchy|Racuchai]], [[pončkiai]], [[kompotas]] ir vietinių gyventojų gaminami [[alkoholinis gėrimas|alkoholiniai gėrimai]]. Taip pat galima paskanauti vietinių gyventojų gaminamų [[didžkukuliai|didžkukulių]]. Kita įdomi pramoga yra plaukimas per [[Augustavo kanalas|Augustavo kanalo]] [[šliuzas|šliuzus]]. Šia trasa jaunystėje yra plaukęs ir popiežius [[Jonas Paulius II]], kuriam [[Studzienična|Studzieničnos]] kaime pastatytas paminklas per [[VII Jono Pauliaus II vizitas Lenkijoje|VII Jono Pauliaus II vizitą Lenkijoje]] [[1999]] m..
==Šaltiniai==
* Przewodnik kieszonkowy, Suwalszczyzna i Podlasie, Praca zbiorowa, Wydawnictwo PASCAL, Bielsko-Biała [[2006]] m..
==Nuorodos==
[[Kategorija:Lenkijos upės]]
| |||