Povilas Čiurlionis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas
Žyma: Žyma: Trynimas
Eilutė 30:
}}
'''Povilas Čiurlionis''' ([[1884]] m. [[vasario 29]] d. [[Druskininkai|Druskininkuose]] – [[1945]] m. [[rugpjūčio 26]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – pianistas, vargonininkas, chorvedys, architektas. Vienas iš vargonininko Konstantino Čiurlionio penkių sūnų, artimiausias [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] brolis.
 
== Biografija ==
Apie [[1898]]–[[1899]] m. mokėsi [[Peterburgas|Peterburgo]] vidurinėje mokykloje, privačiai lankė [[fortepijonas|fortepijono]] pamokas. [[1899]]–[[1902]] m. (su pertraukomis) gyveno [[Varšuva|Varšuvoje]], kur kartu su broliu M. K. Čiurlioniu studijavo fortepijono, vargonų ir kompozicijos disciplinas Muzikos institute. [[1901]]–[[1902]] m. [[valtorna]] grojo [[Plungė]]s orkestro mokykloje, kartu su broliu Konstantinu vasarą leido [[Palanga|Palangoje]]. [[1903]] m. gyveno [[Vilnius|Vilniuje]].
 
Vengdamas karo prievolės carinės [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenėje]], brolio Konstantino pastangomis, [[1904]] m. išvyko į [[JAV]]. Čia [[Niujorkas|Niujorko]] Kolumbijos (''Columbia'') universitete studijavo [[architektūra|architektūrą]] (jo darbai buvo eksponuojami universiteto diplomantų parodoje), vertėsi privačiomis muzikos pamokomis. [[1912]] m. pradėjo vargonininkauti Šv. Kazimiero lietuvių parapijoje Worcesteryje. Suorganizavo Lietuvos vyčių chorą ir pirmąjį lietuvių orkestrą.
 
Nuo [[1913]] m. mokytojavo [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] muzikos mokykloje [[Bruklinas|Brukline]], koncertavo kaip pianistas ir koncertmeisteris, vargonininkavo ir vadovavo chorui Šv. Pranciškaus lietuvių parapijoje Lawrence.
 
Nuo 1913 m. buvo [[ALRK Vargonininkų sąjunga|ALRK Vargonininkų sąjungos]] narys. Sukūrė giesmių ir dainų „Miškas ūžia“, „Kad aš jojau“, „Žavėjimas“ ir kt. 1912 m. Amerikos vargonininkų sąjunga išleido jo Kalėdų giesmę „Piemenys, piemenys Betliejun bėgo“ mišriajam chorui ir vargonams. Už šią giesmę buvo pelnęs vargonininko garbės titulą.
 
[[1920]] m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune, kur daug metų dėstė [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]] perspektyvą, [[braižyba|braižybą]] ir muziką, projektavo ir statė [[mokykla]]s, gyvenamuosius namus ir kitokius pastatus. Nuo [[1940]] m. iki mirties gyveno pas V. ir D. Zubovus, dažnai akompanuodavo baritonui V. Zubovui, atliekančiam dainas, romansus ir arijas iš operų.
 
== Šaltinis ==