'''Biblas''' ({{grc|Βύβλος}}), '''Gebalis''' ({{he|גְבַל}}, {{phn|𐤂𐤁𐤋}}), '''Džubailis''' ({{ar|جبيل|Jubayl}}) -− miestas vakarų [[Libanas|Libane]], [[Kalnų Libano muchafaza|Kalnų Libano muchafazoje]], [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] pakrantėje, 32 km į šiaurę nuo [[Beirutas|Beiruto]]. Veikia Libano amerikiečių universiteto filialas. Svarbus turistinis centras. Dauguma miesto gyventojų -− [[maronitai]] (Rytų katalikų atšaka).
== Istorija ==
Biblas -− vienas seniausių ir savo laiku įtakingiausių [[Levantas|Levanto]] miestų. Dabartinė miesto teritorija apgyvendinta maždaug prieš 9000 metų. Pats miestas pradėjo formuotis [[3 tūkstantmetis pr. m. e.|3 tūkstantmetyje pr. m. e.]], tai sutapo su [[finikiečiai|finikiečių civilizacijos]] atsiradimu. 3-23−2 tūkstantmetyje pr. m. e. Biblas buvo svarbiausias Finikijos uostas, amatų ir prekybos centras. Ilgą laiką miestas intensyviai prekiavo su [[Senovės Egiptas|senovės Egiptu]]. [[XIII a. pr. m. e.]] Bible sukurtas [[finikiečių raštas]]. [[VIII a. pr. m. e.|VIII]]-−[[VII a. pr. m. e.]] miestas tapo pavaldus [[Asirija]]i, vėliau -− [[Senovės Persija|Persijai]]. [[XI a. pr. m. e.|XI]]-−[[X a. pr. m. e.]] iškilus [[Tyras|Tyrui]] ir [[Sidonas|Sidonui]], Biblas prarado ankstesnę reikšmę.
[[332 m. pr. m. e.]] Biblą užkariavo [[Aleksandras Makedonietis]]. Vėliau čia suklestėjo [[Adonis|Adonio]] kultas, pastatyta šventykla, teatras. Iškilus krikščionybei tapo vyskupijos centru. Vėliau miestas užkariautas musulmonų. [[1098]] m. miestas užimtas [[Kryžiaus žygiai|kryžininkų]] (vadintas '''Gibletu'''), vėl suklestėjo kaip prekybos centras ir karinė bazė. [[1266]] m. užkariautas [[mameliukai|mameliukų]], vėliau valdytas [[osmanai|osmanų]].
Eilutė 28:
== Paveldas ==
Biblo archeologiniai kasinėjimai pradėti [[1863]] m., sistemingi -− nuo [[1921]] m. Atrasti miesto globėjos Baalat Gebalos ir karo dievo Rešefo šventyklų griuvėsiai (iš 3 tūkstantmečio pr. m. e.) , karaliaus Ahiramo sarkofagas (X a. pr. m. e.) su seniausiu finikietišku įrašu (neiššifruotas)<ref>{{VLE|3}}</ref>. Gausu graikų-romėnų laikotarpio statinių: [[teatras]], [[bazilika]], kolonada ir kt. pastatų griuvėsiai. Yra [[XII a.]] kryžininkų pilis, [[1116]] m. statyta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, miesto sienos. Taip pat yra senoviškas arabų prekybinis kvartalas (sukas), vaško figūrų muziejus ir kt.
[[1984]] m. Biblas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą.
