Primatai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 85.206.22.204 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Tocekas keitimas) |
|||
Eilutė 18:
== Mityba ==
Dantų būna iki 38. Minta mišriu maistu, ypač [[vaisius|vaisiais]], smulkiais [[gyvūnas|gyvūnais]], [[paukštis|paukščių]] [[kiaušinis|kiaušiniais]] bei jaunikliais. Kai kurios [[pusbeždžionė]]s minta tik [[vabzdys|vabzdžiais]]. Tačiau yra beždžionių ([[gvereca|gverecos]], [[langūras|langūrai]]), kurios minta beveik tik [[lapas|lapais]]. [[savana|Savanose]] gyvenančios šimpanzės minta ne tik augalais ir [[termitai]]s, bet kartais net užpuola nedideles [[antilopė|antilopes]] ar kitas mažas beždžiones. Auką užmuša, suplėšo ir visos kartu vėliau suėda
== Paplitimas ir biotopas ==
Eilutė 28:
Paskutiniais duomenimis, beveik pusei iš 634 žinomų primatų rūšių gresia išnykimas, daugiausiai dėl to, kad dėl [[miškų kirtimas|miškų kirtimo]] mažėja gyvenamas plotas, bei yra [[medžioklė|medžiojami]] maistui<ref>http://cms.iucn.org/news_events/index.cfm?uNewsID=1391</ref>.
== Žmonės ir primatai ==
Žmonės (''homo sapiens'') taip pat yra primatai. Pirmieji žmonių rūšies atstovai greičiausiai buvo panašiausi į dabartinius primatus, o ne į žmones ar kitus gyvūnus. Primatų elgesio ir gyvenimo būdo tyrimai svarbūs nustatant žmogaus [[evoliucija|evoliucijos]] eigą. Žmonės yra artimai susiję su primatais ir panašūs į juos daugeliu požymių. Primatus tirianti mokslo šaka vadinasi [[primatologija]].
=== Primatų socialinis elgesys ===
Per paskutiniuosius dešimtmečius biologai, tiriantys primatus, atliko ilgai trunkančius [[Beždžionė|beždžionių]] ir [[Žmogbeždžionė|žmogbeždžionių]] stebėjimus jų natūralioje aplinkoje ir ištyrė jų socialinę organizaciją, mokymosi ir komunikavimo gebėjimus. Nustatyta, kad daugelis elgesio savybių, anksčiau priskirtų išimtinai žmonėms, randamos ir tarp primatų, skiriasi tik šių savybių išvystymo laipsnis.
Primatai yra [[socialinis gyvūnas|socialiniai gyvūnai]], gyvenantys ir keliaujantys grupėse, kurių dydis skiriasi priklausomai nuo rūšies. Daugelyje rūšių [[patelė]]s ir jų palikuonys sudaro socialinės sistemos pagrindą.
Tarp [[šimpanzė|šimpanzių]] didžiausias organizacinis vienetas yra bendruomenė, susidedanti ir 50 ir daugiau [[individas|individų]]. Tačiau šie gyvūnai retai laikosi vienoje grupėje ilgesnį laiko tarpą. Paprastai bendruomenė skyla į mažesnes grupes, kurios kelionių metu gali susijungti, tačiau anksčiau ar vėliau skyla į mažesnius vienetus.
Daugelis primatų bendruomenių sudaro hierarchines sistemas, kuriose atskiri individai turi savo statusą. Nors [[agresija]] dažnai pasireiškia siekiant pakelti atskiro individo statusą, tačiau [[dominavimo santykiai]] paprastai tarnauja tam, kad fizinės jėgos naudojimas būtų sumažinamas. Žemo statuso gyvūnai nesiryžta pulti ar net grasinti aukštesnį statusą turintiems, o dominuojantys gyvūnai savo padėtį dažnai užtikrina tik grasinančiais gestais. Individo statusą galima nustatyti pagal jo priėjimą prie resursų, įskaitant maistą ir partnerius.
Individo statusas yra nenuolatinis ir keičiasi gyvenimo eigoje. Jis priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant [[Lytis|lytį]], amžių, agresyvumo lygį, laiką praleistą grupėje, protingumą ir kt.
Konfliktai grupės viduje dažniausiai kyla varžantis dėl [[ištekliai|išteklių]], įskaitant poravimosi partnerius ir [[maistas|maistą]]. Vietoje tiesiogių atakų ir kovos, didžioji dalis grupės viduje vykstančios agresijos pasireiškia įvairiais [[signalas|signalais]] ir [[poza|pozomis]], dažniausiai esančios hierarchijos rėmuose. Daugelis tokių situacijų išsprendžiamos taikiai, nors nevisuomet:
* aukšto statuso [[makaka|makakų]] patelės dažnai grasina ir net puola žemesnio statuso pateles, ypač siekdamos užkirsti joms priėjimą prie maisto resursų;
* patinų konkurencija dėl patelių dažnai sukelia sužeidimus ar net [[mirtis]];
* agresija pasireiškia tiek grupių viduje, tiek tarp skirtingų grupių;
* agresija pasireiškia ginant teritoriją.
Siekiant sumažinti smurtą primatai taiko draugišką elgesį, kuris pasireiškia per įvairios formos fizinius kontaktus: lietimąsi, rankos spaudimą, glėbėsčiavimąsi, o tarp šimpanzių ir [[bučinys|bučiavimąsi]].
Primatai paprastai juda tam tikroje teritorijoje, kurios dydis priklauso nuo grupės dydžio ir [[ekologinis veiksnys|ekologinių veiksnių]] (maisto kiekio). Šios teritorijos branduolys paprastai yra saugomas nuo kitų grupių įsiveržimo. Tai ypač būdinga miškuose gyvenančioms primatų rūšims.
== Primatų sistematika ==
| |||