Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
nėra keitimo aprašymo
S
S
[[Vaizdas:Battle of Orsha (1514-09-08).jpg|thumb|right|400px450px|[[Oršos mūšis]] - tai [[1514]] m. [[rugsėjo 8]] d. įvykęs vienas garsiausių LDK kariuomenės mūšių, kuriame buvo sutriuškinta [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės]] kariuomenė]]
'''Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė''' – [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos]] organizuota karinė jėga, veikusi nuo [[1253]] m. iki [[1263]] m. ir nuo [[1275]] m. iki [[1569]] m. Po [[Liublino unija|Liublino unijos]] iki [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] [[1795]] m. - savarankiška [[Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė]]s sudėtinė dalis.
 
[[Vaizdas:Lietuviai kovoja su vokiečiais. Lithuanians fighting the Teutonic Knights.jpg|thumb|right|500px450px|Reljefas vaizduojantis Lietuviųlietuvių kovas su [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordinu]] ([[XIV a.]] pirmosios pusės reljefo rekonstrukcija)]]
== Istorija ==
[[Vaizdas:Lietuviai kovoja su vokiečiais. Lithuanians fighting the Teutonic Knights.jpg|thumb|right|500px|Reljefas vaizduojantis Lietuvių kovas su Vokiečių ordinu (XIV a. reljefo rekonstrukcija)]]
Daugelyje [[Europa|Europos]] šalių kariuomenė kūrėsi yrant gentinei santvarkai, kai karius, visus ginkluotus genties vyrus pakeitė gentinės diduomenės kariaunos. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenė, kaip organizuota struktūra pradėjo formuotis [[XIII a.]] viduryje, sustiprėjus žemių daliniams kunigaikščiams ir supratus, kad atskiroms ginkluotų [[Bajorai|bajorų]] grupėms bus sunku atsilaikyti prieš lenkų stambiųjų kunigaikščių antpuolius, o ypač prieš gerai ginkluotus ir mūšių patirtį turinčius [[Kryžiuočiai|kryžiuočius]].
 
Iki [[XV a.]] dar kiekvienas bajoras turėjo savo [[kariauna|kariauną]]. Jos svarbiausia dalis buvo [[raitelis|raiteliai]], pėstininkų reikšmė buvo mažesnė. Vienas raitas bajoras ir jį aptarnaujantys 4-7 kariai (pažas, ginklanešys, keli pėsti ar raiti lankininkai) sudarė pagrindinį padalinį - ietį, 20-25 ietys - [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavą]], kelios vėliavos - kariauną. Lietuvių kariauną pirmą kartą paminėjo [[Henrikas Latvis]] savo kronikoje aprašydamas lietuvių kunigaikščio [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] [[1205]] m. žygį į vokiečių užvaldytą [[Livonija|Livoniją]]. XIII a. susikūrus Lietuvos valstybei kariaunos sudarė kariuomenės smogiamąją jėgą, mokančią kovoti raitųjų rikiuotėje. LDK, kaip ir kitų Europos šalių kariauninkų palikuonys sudarė žymią tarnybinių bajorų dalį.
 
== Organizacija ==
 
Iki [[XV a.]] dar kiekvienas bajoras turėjo savo [[kariauna|kariauną]]. Jos svarbiausia dalis buvo [[raitelis|raiteliai]], pėstininkų reikšmė buvo mažesnė. Vienas raitas bajoras ir jį aptarnaujantys 4-7 kariai (pažas, ginklanešys, keli pėsti ar raiti lankininkai) sudarė pagrindinį padalinį - ietį, 20-25 ietys - [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavą]], kelios vėliavos - kariauną. Lietuvių kariauną pirmą kartą paminėjo [[Henrikas Latvis]] savo kronikoje aprašydamas lietuvių kunigaikščio [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] [[1205]] m. žygį į vokiečių užvaldytą [[Livonija|Livoniją]]. XIII a. susikūrus Lietuvos valstybei kariaunos sudarė kariuomenės smogiamąją jėgą, mokančią kovoti raitųjų rikiuotėje. LDK, kaip ir kitų Europos šalių kariauninkų palikuonys sudarė žymią tarnybinių bajorų dalį.
 
Kariuomenė buvo organizuota [[karo prievolė]]s pagrindu, tačiau karys turėjo pats įsigyti jam pagal luomą priderančią ginkluotę. Kariuomenės struktūra buvo panaši, kaip ir [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]]. Kariuomenės pagrindą sudarė bajorai raiteliai. Kiekvienas jų turėjo atsivesti sau pavaldžių valstiečių ir tarnų pėstininkų būrį. Nuo [[XVI a.]] į kariuomenę buvo šaukiami visi vyrai, turintys žemės. Neturtingieji į kariuomenę stoti neprivalėjo, bet turėjo mokėti specialų mokestį, hiberną arba kvartą.
 
5 576

pakeitimai