'''Relaksacija''' ({{la|relaxatio}} 'atsipalaidavimas') – [[organizmas|organizmo]] gebėjimas atpalaiduoti [[raumenys|raumenis]] ([[fizinis atsipalaidavimas]]) ir panirti į [[ramybė]]s būseną, nusiraminti ([[psichinis atsipalaidavimas]]). Relaksacija gali būti tiek nesąmoninga, tiek sąmoninga, taikant specialias psichofizines metodikas.
== Fiziologinė atsipalaidavimo reikšmė ==
Nustatyta, kad apie 80 % visų kraujotakos, endokrininių, virškinimo trakto, onkologinių sutrikimų, imuninės sistemos nusilpimų yra [[Psichosomatika|psichosomatinio]] pobūdžio. Organizmui fiziologiškai yra reikalingas periodiškas poilsis, kuris įmanomas giluminio atsipalaidavimo arba [[miegas|miego]] metu. Atsipalaidavęs organizmas veikia pačiu optimaliausiu jo funkcionavimo režimu (natūraliai).
Atsipalaidavęs žmogus nustoja eikvoti energiją tam tikrų raumenų įtempimo palaikymui, lengviau valdo [[dėmesys|dėmesį]]. Atsipalaidavęs žmogus tampa ramus, stabilizuojasi psichika bei psichiniai procesai, teigiamai veikiama emocinė bei protinė būklė.
Bet kuri emocija sukelia tam tikros raumenų grupės įtempimą. Dažnai pasikartojanti emocija sąlygoja didesnį įtempimą bei įtvirtinama nesąmoningai. Dažna raumenų įtampa, nepagrįsta judėjimo ar kitos fizinės veiklos poreikių, signalizuoja, kad žmogaus psichikoje nusistovėjo neadekvatus kokio nors reiškinio vertinimas, sukeliantis psichosomatinius pakitimus. Pagal tam tikrų raumenų grupių įtempimo būklę galima spręsti apie žmogaus psichikos būseną. Įtampai nuolat pasikartojant gali kilti spazmai, [[skausmas|skausmai]] bei psichosomatiniai sutrikimai.
Įtampa gali būti pašalinama įvairiais būdais. Koncentruoto atsipalaidavimo pratimai – vieni veiksmingiausių.
