Ivanas Rūstusis: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1547]] m. [[sausio 16]] d. [[Maskvos kremlius|Maskvos kremliuje]] Ivanas IV buvo [[Karūnacija|karūnuotas]] [[Rusija|Rusijos]] [[Caras|caru]], taip pat pateptas ir palaimintas [[Maskva|Maskvos]] mitropolito Makarijaus. [[Europa|Europoje]] caro titulas buvo lyginamas su [[Karalius|karaliaus]] vardu. Carui Ivanui buvo svarbus pripažinimas kituose valstybėse, taigi [[1554]] m. [[Anglija|Anglijos]] valdovai oficialiai priėmė jo vardą. [[1574]] m. [[Šventosios Romos imperijos imperatorius]] Maksimilijanas II pasiūlė Ivanui IV rytų cezario pareigas, tačiau tas atsisakė ir pareikalavo pripažinti savąjį titulą, [[Caras|caro]] vardą. [[Imperatorius]] sutiko, daugelis kitų [[Valstybė|valstybių]] valdovų irgi, teigiamo atsakymo Ivanas IV nesulaukė tik iš [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]].<ref>[http://www.diphis.ru/index.php?option=content&task=view&id=78#7 http://www.diphis.ru/] Iš V. PotemkinoPotiomkino knygos „Под ред“.</ref>

Ioano IV [[karūnavimas]] įtvirtino jo padėtį visuomenėje, tačiau sužlugdė [[Glinskiai|glinskių]] giminę. [[1547]] m. įvykusio sukilimo [[Maskva|Maskvoje]] prieš [[Bajorai|bajorus]] metu buvo išvaryta dauguma glinskiųGlinskių kilmės [[Senjoras|senjorų]].<ref>Iš A. Zimino knygos „Пересветов и его современники…“.</ref>

[[1560]] m. pradžioje Ioano Vasiljevičiaus [[Sfragistika|sfragistikos]] reforma pakeitė [[valstybė]]s [[Herbas|herbo]] ir [[Antspaudas|antspaudo]] struktūras, ant senojo dvigalvio [[Ereliai|erelio]] atsiradęs raitelis simbolizavo [[Riurikaičių dinastija|Riurikaičių dinastijos]] giminę.<ref>Iš K. Bestuženo Bestuževo- Riumino knygos „Русская история“.</ref>

[[Vaizdas:Vasnetsov Ioann 4.jpg|thumb|V. VazneckioVasnecovo „Ivanas Rūstusis“ ([[1897]] m.)]]

Siekdamas užmegzti [[Draugystė|draugiškus]] santykius, Ivanas IV buvo lojalus [[Kazanė]]s chanui Šach - Ali ir sudarė [[Taika|taikos]] uniją su jo chanatu, tačiau neilgam. [[1546]] m. naujuoju chanu tapęs Safa - Girejas pareiškė nenorįs taikiai bendrauti su [[Rusija|Rusiją]].<ref>Iš V. Potemkino knygos „Под ред“.</ref> [[Caras]] Ivanas nutarė surengti 3 ekspedicijas prieš [[Kazanė]]s chanatą:

* '''Antrasis žygis''' ([[1549]] - [[1550]] m.). Netikėtai mirus Safa - Girejui, pas Ivaną IV su [[Taika|taikos]] pasiūlymu atvyko pasiuntinys iš [[Kazanė]]s, [[caras]] atsisakė ir pradėjo rengtis naujam žygiui. [[1549]] m. [[lapkričio 24]] d. Ivanas Rūstusis su savo kariuomene išvyko į [[Žygis|žygį]]. [[Vasario 14]] d. [[Kariuomenė|armija]] puolė [[Kazanė]]s sienas, kremliaus vėl neužėmė, tačiau prie [[Volga|Volgos]] upės įtvirtino karinį punktą, Svijažską.<ref>Iš G. Štadeno knygos „Записки о Московии“.</ref>

* '''Trečiasis žygis''' ([[1552]] m.). 150 tūkstančių [[Rusai|rusų]] karių su 150 [[Patranka|patrankų]] galutinai įtikino naująjį [[Kazanė]]s chaną Edigerį - Magmetą pasiduoti ir nurašyti chanato žemes [[Rusija]]i.<ref>Iš A. Kurbinskio knygos „История Иоанна Грозного“.</ref> Ivanas IV naujas teritorijas valdyti priskyrė [[Bajorai|bajorui]] Aleksandrui Šuiskiui ir [[Kunigaikštis|kunigaikščiui]] Vasilijui Serebrianui.

* '''Pirmasis žygis''' ([[1554]] m.). [[Rusija|Rusijos]] [[Vaivada|vaivados]] J. Pronskio - Šemiakino [[kariuomenė]] puolė [[Astrachanė]]s karių [[Būrys|būrį]] ir nugalėjo. Lengvai užgrobtą Astrachanę valdyti pradėjo chanas Derviš - Ali, [[Maskva|Maskvos]] sąjungininkas.

* '''Antrasis žygis''' ([[1556]] m.). Dervišui - Ali pakeitus sąjungininkus, [[Rusai|rusų]] būriai vėl puolė [[Volga|Volgos]] deltos chanatą. Naujojo [[Vaivada|vaivados]] N. Čeremisinovo kariai atsikariavo [[Astrachanė|Astrachanę]], tačiau šįkaršįkart chanato žemes [[Aneksija|aneksavo]].