Celiuliozė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: az:Sellüloza |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
[[Vaizdas:Cellulose Sessel.svg|center]]
Celiuliozės molekulės yra linijinės struktūros ir didelės [[molekulinė masė|molekulinės masės]]. Jos ištiestos [[konformacija|konformacijos]]. Tai seka iš elementarių grandžių sujungimo pagal [[transtipas|transtipą]].
Kiekvienoje elementarioje grandyje yra trys [[hidroksilo grupė]]s. Tos grupės sudaro daugybę [[vandenilinė jungtis|vandenilinių jungčių]] tarp [[makromolekulė|makromolekulių]], todėl celiuliozė mechaniškai tvirta. Būtent šią jos savybę panaudoja gamta: celiuliozė – konstrukcinė [[augalas|augalų]] medžiaga ([[mediena|medienoje]] jos yra ~50 %). [[Augalinė ląstelė|Augalinėse ląstelėse]] ji sudaro [[ląstelės sienelė]]s kaip [[kompozitas|kompozito]] [[armatūra|armatūrą]], kur tarpai užpildyti kitais angliavandeniais (pvz., [[pektinai]]s).
Supinti celiuliozės plaušeliai sudaro [[popierius|popieriaus]] pagrindą (filtravimo popierius – praktiškai gryna celiuliozė). Gaminant popierių, reikia atskirti celiuliozę nuo kitų junginių, esančių medienoje. Kai kuriuose augaluose ([[linas|linuose]], [[kanapė]]se, [[medvilnė]]je ir t. t.) celiuliozės [[molekulė]]s išsidėsčiusios lygiagrečiai ir sudaro pluoštą. Atskirti nuo kitų [[augalas|augalo]] dalių, tie natūralūs pluoštai vartojami gaminti siūlams, audiniams, lynams,
Norint pagaminti pluoštą iš celiuliozės, gautos perdirbant [[mediena|medieną]], reikia visas jos [[molekulė|molekules]] suorientuoti lygiagrečiai viena kitai. Tam tikslui [[polimeras|polimero]] tirpalas arba lydalas paprastai spaudžiamas per labai mažo skersmens skylutę ([[filjeras|filjerą]]). Bet celiuliozė kaitinama nesilydo, o skyla ir netirpsta jokiuose [[tirpiklis|tirpikliuose]]. Ją galima ištirpinti tik chemiškai modifikuotą.
Eilutė 13:
Celiuliozė turi -OH grupių, todėl ji sudaro [[esteris|esterius]] ir su [[mineralinė rūgštis|mineralinėmis]], ir su [[karboninė rūgštis|karboninėmis]] [[rūgštis|rūgštimis]]. Tose medžiagose [[vandenilinė jungtis|vandenilinių jungčių]] tarp molekulių arba visai nebūna (jeigu jos visos -OH grupės virto esterinėmis), arba jų daug mažiau negu pradinėje celiuliozėje. Todėl celiuliozės esteriai tirpsta daugelyje organinių tirpiklių ir juos galima panaudoti gaminant įvairų [[lakas|laką]] (iš celiuliozės [[nitratas|nitratų]]), plėvelę bei pluoštą (iš celiuliozės [[diacetatas|diacetatų]] ir [[triacetatas|triacetatų]]). Celiuliozės [[trinitratas]] ([[piroksilinas]]) – [[bedūmis parakas|bedūmio parako]] pagrindas.
Celiuliozė reaguoja su vario (II) hidroksilo [[amoniakas|amoniakiniu]] tirpalu, sudarydama [[vanduo|vandenyje]] tirpstantį [[glikoliatinis kompleksas|glikoliatinį kompleksą]]. Jis tirpus dėl to, kad [[polimeras|polimero]] grandinės įgauna neigiamą krūvį ir atstumia viena kitą.
Daugelio [[Gyvūnas|gyvūnų]] (ir [[žmogus|žmogaus]]) [[organizmas|organizmuose]] nėra [[fermentas|fermento]], gebančio hidrolizuoti [[gliukozidinė jungtis|gliukozidines jugtis]], todėl celiuliozė netinka [[maistas|maistui]]. Tokį fermentą gamina kai kurie [[mikroorganizmas|mikroorganizmai]], gyvenantys atrajojančių gyvulių, [[termitai|termitų]], skruzdėlių - medgraužių [[skrandis|skrandžiuose]] bei [[dirvožemis|dirvožemyje]]. Todėl minėti gyvūnai gali maitintis celiulioze. Dirvožemio [[
Žmogaus žarnyne celiuliozė nevirškinama, tačiau maiste jos vis tiek turi būti. Maisto produktų celiuliozė priskiriama vadinamosioms maisto skaiduloms, ji svarbi normaliam žmogaus [[žarnynas|žarnyno]] veikimui, nes skatina [[peristaltika|peristaltiką]], padeda su [[išmatos|išmatomis]] šalinti kai kurias medžiagų apykaitos atliekas (pvz., [[tulžies pigmentai|tulžies pigmentus]], susidarančius skaldant [[hemoglobinas|hemoglobino]] [[hemas|hemo]] grupes).
| |||