Balstogė: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
nėra keitimo aprašymo
== Istorija ==
 
Vietovė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1437 m., kai žemes aplink Bialos upę (gyventojų vadintą "Białka") Lietuvos didysis kunigaikštis [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimieras]] atidavė RaczkoRačkai TabutowiczTabutavičiui, o 1547 m. jos perėjo WiesiołowskiViasiolauskų šeimai. Pastarieji pastatė čia mūrinę pilį ir bažnyčią. BialystokasBalstogė tuo metu priklausė [[LDK]]. Prieš pat pasirašant [[Liublino unija|Liublino uniją]] užėmė lenkai ir unijos metu kartu su didesniąja [[Palenkė (regionas)|Palenkės]] dalimi jis buvo pripažintas Lenkijai. [[1645]] m., po paskutinio giminės atstovo [[KrzysztofKristupo WiesiołowskiViasiolausko]] mirties BialystokasBalstogė tapo valstybės nuosavybe. [[1661]] m. atiduotas [[StefanSteponui CzarnieckiČarneckiui]] už jo pastangas kovojant su švedais. Po ketverių metų, kaip jo dukters Aleksandros kraitis, BialystokasBalstogė atiteko Branickių šeimai.
[[File:Bialystok Medical University night.jpg|200px|thumb|left|[[Branicki rūmai]]]]
XVIII a. antroje pusėje Balstogės teritoriją paveldėjo hetmonasetmonas [[JanJonas KlemensKlemensas BranickiBranickis]]. Jis BialystokąBalstogę pavertė didiko rezidencija. Pasinaudodami Branickio patronažu, į BialystokąBalstogę atvyko keletas menininkų ir mokslininkų. [[1749]] m. BialystokasBalstogė gavo miesto teises.
 
Po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] [[1795]] m. BialystokasBalstogė iš pradžių priklausė [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]], o po [[1807]] m. [[Tilžės sutartis|Tilžės sutarties]] atiteko [[Rusija]]i. XIX a. miestas tapo stambiu [[tekstilė]]s pramonės centru. Dėl pramonės vystymosi gyventojų skaičius padidėjo nuo 13 787 1857 m. iki 56 629 [[1889]] m. ir 65 781 [[1901]] m. Tuo metu didžioji gyventojų dalis buvo žydai.
 
Atgavus nepriklausomybę, tarpukariu Lietuva jo siekė, bet [[1920]] m. pasirašius sienos sutartį su Rusija pretenzijų atsisakė. Miestą su [[Vilnius|Vilniumi]] jungė [[Polesės geležinkelis]]. Geležinkelio statyboms vadovavo lietuvis inžinierius [[Petras Vileišis]], kuris pastatė ir netoli miesto esantį tiltą per [[Narevas|Narevo]] upę.
===Pavadinimo kilmė===
 
Kalbininkas A. P. NepokupnyjNepokupnis savo 1971 m. darbe "Z movnoji spadščyny jatvjahiv" teigė, kad BialystokoBalstogės lenkiškas pavadinimas kilęs iš [[jotvingių kalba|jotvingių kalbos]]. Pavadinimai su priesaga "-stok" hidronimuose randami [[Narevas|Narevo]] baseine - iš viso apie 32.
 
== Miestų partnerystė ==
Anoniminis naudotojas