Žygimantas Kęstutaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: fi:Žygimantas Kestutis |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 39:
== Karai su Švitrigaila ==
Po Vytauto mirties Žygimantas kurį laiką rėmė [[Švitrigaila|Švitrigailą]] jo kovoje su [[Lenkija]], tačiau 1432 m. vasario–rugpjūčio mėn. lenkų diplomato, Sieradzės kašteliono Lauryno Zarembos agentūros buvo įtikintas dalyvauti prieš Švitrigailą nukreiptame perversme. [[1432]] m. naktį iš rugpjūčio 31 į rugsėjo 1 d. Žygimanto ir jo rėmėjų ginkluotiems būriams užpuolus [[Ašmena|Ašmenoje]] nakvojusį Švitrigailą, Žygimantas Kęstutaitis tapo nuo lenkų didikų priklausomu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1432
[[Stačiatikybė|Stačiatikiška]] LDK dalis bent iki [[1435]] m. didžiuoju kunigaikščiu laikė Švitrigailą. Nesiliaujant ginkluotai kovai tarp Švitrigailos ir Žygimanto šalininkų (ji baigėsi tik apie [[1439]] m.), Žygimantas, siekdamas pervilioti Švitrigailos rėmėjus į savo pusę, [[1434]] m. [[gegužės 6]] d. Trakuose LDK kunigaikščiams ir [[bajorai|bajorams]] išduota privilegija kilmingųjų LDK stačiatikių teises sulygino su LDK bajorų [[Katalikybė|katalikų]] teisėmis (tiesa, [[Jogaila]] LDK „rusėnų ir lietuvių“ teises buvo sulyginęs dar 1432 m. spalį). Vis dėlto dauguma LDK stačiatikių (rusėnų, lietuvių, jotvingių etc.) liko ištikimi Švitrigailai, todėl nemažai jų Žygimanto ar jo administracijos iniciatyva vėliau buvo represuoti (anot XV a. II pusėje rašiusio [[Janas Dlugošas|J. Dlugošo]], Žygimantas daugybę „nekaltų žmonių“ išžudęs kliaudamasis „žynių bei raganų“ pranašavimais; mūsų dienų istorikai šia J. Dlugošo informacija nelinkę pasitikėti).
| |||