Erazmas Roterdamietis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 31:
== Gyvenimas ==
Erazmas Roterdamietis gimė [[Roterdamas|Roterdame]] išsilavinusio bažnyčios tarno šeimoje. Erazmas – tai slapyvardis, kuris graikų k. reiškia „mylimasis, geidžiamasis“. Vėliau prie šio graikiškos kilmės vardo buvo pridėtas jo vertimas į lotynų k. – Desiderius. Pradinių mokslo žinių Erazmas sėmėsi Deventeryje. Paskui, sekdamas vyresniojo brolio Piterio pėdomis, įstojo į augustinų vienuolyną. Čia mėgino užsiiminėti tapyba, knygų iliustravimu, rašė lotyniškas bukolines eiles, traktatus. Po penkerių metų išėjęs iš vienuolyno, buvo vyskupo sekretoriumi, lankėsi įvairių vienuolynų bibliotekose, gilindamasis į ankstyvosios krikškščionybės problemas. Pagaliau, jausdamas žinių trūkumą, Erazmas išvyko į [[Paryžius|Paryžių]], [[Sorbonos universitetas|Sorbonos universitete]] studijavo
Tolesnis jo gyvenimas – tai nuolatinės kelionės po visą [[Europa|Europą]]. [[1500]] m. apsilankęs [[Anglija|Anglijoje]], jis susidraugavo su [[Tomas Moras|Tomu Moru]]. [[1502]] – [[1504]] m., dirbdamas Leveno universitete Nyderlanduose, gilinosi į [[Biblija|Biblijos]] tekstą, išmoko graikų ir hebrajų kalbas. Patyręs, kad senasis graikų kalbos tarimas labai skyrėsi nuo naujojo, Erazmas filologiškai pagrindė senąjį tarimą. Vėliau šiuos filologinius tyrimus apibendrino dialoge „Apie taisyklingą [[Graikų kalba|graikų]] ir [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbų tarimą“ ([[1526]] m.). Mokėdamas senąsias kalbas, Erazmas rinko antikos autorių rankraščius, juos filogiškai apdorodavo ir skelbdavo. [[1506]] m. lankantis [[Italija|Italijoje]], jam kilo sumanymas parengti ir išleisti ne tik visus antikinės literatūros kūrinius, bet ir hebrajų bei chaldėjų raštų rinkinius. Realizuodamas šį sumanymą, jis parengė spaudai ir išleido Plauto, Tenrencijaus, [[Seneka|Senekos]] ir kitų autorių raštus. Gyvendamas [[Bazelis|Bazelyje]] ([[Šveicarija]]), Erazmas užbaigė seniai pradėtas Biblijos teksto studijas ir parengė naują, moksliškai argumentuotą Naujojo Testamento originalo ir jo vertimo į lotynų kalbą leidimą ([[1516]] m.). Tai buvo didžiulis darbas, atliktas pagal humanistinės filologijos principus, atskleidęs visas [[Viduramžiai|viduramžių]] scholastų falsifikacijas. Jis išgarsino Erazmą visoje [[Europa|Europoje]], su juo ėmė susirašinėti žymiausi to meto mokslo ir valstybės veikėjai. Pagaliau vėl grįžęs į Nyderlandus, jis vadovavo Leveno universiteto teologijos katedrai, organizavo senųjų kalbų studijas. Tačiau, plintant Reformacijai, prieš Erazmą, kuris buvo laikomas šio sąjūdžio pirmtaku, pradėjo sukilti krikščionybės ortodoksai. [[Levenas|Levene]] susibūrus M. Liuterio priešams, Erazmas [[1521]] m. išvyko į Bazelį. Nuo to laiko Šveicarija tapo antrąja tėvyne. Tačiau čia jis įsivėlė į aršią polemiką su M. Liuteriu, kilo konfliktas, ir jis atsiribojo nuo Reformacijos. Kai Bazelyje įsigalėjo M. Liuterio šalininkai, Erazmas persikėlė į Fribūrą. Paskutiniais gyvenimo metais jis vėl grįžo į Bazelį ir čia mirė.
| |||