Norlandas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
{{Regionasm
[[Vaizdas:Sverigekarta-Landsdelar Norrland.svg|thumb|right|150px|Norlandas žemėlapyje]]▼
| Spalva = #FFD700;
| Tipas = Švedijos-Suomijos žemė
| Pavadinimas = Norrland / Norlanti
| Foto =
| Šalis = [[Švedija]], [[Suomija]]
| Vėliava =
| Tauta = [[samiai]], [[kvenai]], [[švedai]], [[suomiai]]
| Kalba =
| Valstybės =
| Laikotarpis =
| Miestai =
| Titulas =
| Žemėlapis = Map swedish lands.png
| Pastaba =
}}
'''Norlandas''' ({{sv|Norrland}} - "Šiaurės žemė") − viena iš trijų tradicinių dabartinės [[Švedija|Švedijos]] žemių, apimantis Švedijos šiaurinę dalį. Jis neturi administracinio statuso ir yra kultūrinis-geografinis regionas. Iki XIX a. Norlandas buvo viena iš 4 tradicinių Švedijos karalystės žemių, ir apėmė ne tik dabartinės Švedijos šiaurę bet ir didžiąją dalį Suomijos. Jį sudarė 10 tradicinių [[Švedijos provincijos|provincijų]].
== Geografija ==
Išskyrus pakrantės teritorijas, Norlando žemės plotas yra retai apgyvendintas; čia gyvena apie 12 % Švedijos gyventojų. Skirtingai nuo kitų dviejų
== Istorija ==
Iki švedų kolonizacijos Norlando teritorija buvo apgyvendinta [[samiai|samių]] genčių. Pirmoji valstybė, kuri siekė įtakos šiame regione, buvo [[Karelijos kunigaikštystė]] nuo Ladogos ežero pakrančių ([[Naugardo respublika|Naugardo respublikos]] vasalė), kuri rytinėse Norlando teritorijose (dab. Suomija) jau XI-XII a. išvystė prekybos tinklą su samiais. Ši jų įtakos zona vadinta [[Šiaurinė Karelija|Šiaurine Karelija]]. 1323 m. [[Orechovo taika]] irgi užtvirtino Karelijos ir Naugardo teises į šią būsimojo Norlando dalį.
Tuo pat metu vakarinę Norlando dalį siekė kontroliuoti [[Norvegija]], uždėjusi samiams mokesčius. Tarp šių dviejų įtakų nuo XIII a. ėmė skverbtis suomių ([[hemiai|hemių]]) kilmės kolonistai, vadinamieji [[birkarlai]], kurie siekė kontroliuoti samius aplink Botnijos įlanką. Taip kiekvienos į įlanką tekančios didesnės upės slėniuose susiformavo atskiros valdos - [[lapmarkos]] ({{sv|Lappmarken}}).
Norlando žemės vardas švedų šaltiniuose pirmą kartą sutinkamas [[1433]] m. Žemė švedų buvo apibrėžiama kaip teritorija į šiaurę nuo [[Jestriklandas|Jestriklando]] provincijos. Išskyrus šią pietinę ribą, ji neturėjo kitų aiškių ribų. Jau tada dalį lapmarkų, esančių arčiau Svealando, kontroliavo tiesiogiai Švedijos karalystė (kaip provincijos [[Medelpadas]], [[Helsinglandas]], [[Ongermanlandas]]), nors didžioji Norlando dalis buvo nekontroliuojama.
Žlugus [[Kalmaro unija]]i, Švedija pradėjo strategiškai rūpintis Norlando pajungimu. [[1553]] m. iš daugumos birkarlų buvo atimtos teisės rinkti mokesčius iš samių, ir jų kontroliuojamos lapmarkos tiesiogiai prijungtos prie Švedijos karūnos. Taip buvo suformuotos [[Vesterbotenas|Vesterboteno]] ir [[Ostrobotnija (istorinė provincija)|Ostrobotnijos]] provincijos. [[1595]] m. Švedijos kontroliuojamas Norlandas Rusijos sąskaita buvo praplėstas į rytus, t.y. užimta seniau Naugardui priklausiusi Šiaurinė Karelija.
Norlandas plėtėsi ir XVII a. [[1658]] m., iš Norvegijos atplėšus [[Jemtlandas|Jemtlandą]] ir [[Herjedalenas|Herjedaleną]], jie prijungti prie Norlando. Taip pat prie Norlando prijungta ir anksčiau Svealandui priklausiusi Jestriklando provincija. [[Laponijos provincija]] suformuota šiaurėje ir atskyrė Švedijos valdas nuo Norvegijos.
1809 m. istorinis Norlandas buvo padalintas, kadangi rytinė jo dalis (Ostrobotnija, rytinė Laponija ir Vesterboteno pakraštys) atiteko [[Rusijos imperija]]i ir sudarė Suomijos Didžiąją kunigaikštystę. Šis padalinimas išliko iki mūsų dienų.
== Lėnai Švedijoje ==
Šiuo metu Švedijai priklausančią Norlando dalį sudaro 9 [[Švedijos lėnai|lėnai]] ir 54 komunos.
*[[Jestriklandas]]
*[[Helsinglandas]]
| |||