Pranas Mantvydas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
šaltinis
Eilutė 14:
| motina = Valerija Vizgirdaitė-Montvydienė
| vaikai =
| veikla = filosofas, žurnalistas, vertėjas
<!-- Veikla -->
| veikla = filosofas, vertėjas
| sritis =
| išsilavinimas = filosofijos daktaras
| įstaigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[Lietuvos universitetas]]
| doktorantūros_vadovas =
eilutė 29 ⟶ 25:
| pastabos =
}}
'''Pranas Mantvydas''' ([[1894]] m. [[gruodžio 4]] d. [[Gegrėnai|Gegrėnuose]], [[Platelių valsčius]] – [[1960]] m. [[rugpjūčio 8]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, žurnalistas, vertėjas.
 
== Biografija ==
P. Montvydas kilęs iš tos pačios giminės kaip ir Žemaičių vyskupas [[Motiejus Valančius]]. Gimė mažažemių valstiečių šeimoje, buvo vyriausias iš 5 vaikų, Prano Montvydo ir Valerijos Montvydienės (mergautinė pavardė Vizgirdaitė) sūnus. [[Gegrėnų Jėzaus Nazaretiečio bažnyčia|Gegrėnų bažnyčioje]] jį pakrikštijo kitą dieną po gimimo. Metrikų knygoje pavardė „Montvydas“ įrašyta buvo su „o“, o ne su „a“ ir šitokia forma išliko daugmaž iki [[1934]] m., taip savo pavardę rašė tiek pats P. Montvydas, tiek ir kiti žmonės.
P. Montvydas kilęs iš tos pačios giminės kaip ir Žemaičių vyskupas [[Motiejus Valančius]].
 
Gimė mažažemių valstiečių šeimoje, buvo vyriausias iš 5 vaikų, Prano Montvydo ir Valerijos Montvydienės (mergautinė pavardė Vizgirdaitė) sūnus. [[Gegrėnų Jėzaus Nazaretiečio bažnyčia|Gegrėnų bažnyčioje]] jį pakrikštijo kitą dieną po gimimo. Metrikų knygoje pavardė „Montvydas“ įrašyta buvo su „o“, o ne su „a“ ir šitokia forma išliko daugmaž iki [[1934]] m., taip savo pavardę rašė tiek pats P. Montvydas, tiek ir kiti žmonės.
 
[[1909]] m. baigė pradinę mokyklą. [[1913]] m. įstojo į buhalterio kursus Kaune. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] buhalteriavo [[Čekiškė]]je ir [[Žemaičių Kalvarija|Žemaičių Kalvarijoje]]. [[1916]]–[[1918]] m. buvo „Saulutės“ draugijos įkūrėjas ir narys. Rašė straipsnius į šios draugijos laikraščius, rengiamuose draugijos kursuose dėstė istoriją.
 
[[1920]]–[[1922]] m. mokėsi [[Telšių gimnazija|Telšių gimnazijoje]]. [[1922]] m. įstojo į [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Teologijos-filosofijos fakultetą. Studijavo [[Filosofija|filosofijos]] istoriją, filosofijos sistemas, lietuvių literatūrą, pedagogiką-psichologiją. [[1922]]–[[1926]] m. Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete studijavo filosofiją, [[1926]]–[[1929]] m. tobulinosi [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus]], [[Miuncheno universitetas|Miuncheno]], [[Kelno universitetas|Kelno]] ir [[Leuveno universitetas|Leuveno universitetuose]]. [[1938]] m. filosofijos daktaras.
 
[[1922]]–[[1926]] m. Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete studijavo filosofiją, [[1926]]–[[1929]] m. tobulinosi [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus]], [[Miuncheno universitetas|Miuncheno]], [[Kelno universitetas|Kelno]] ir [[Leuveno universitetas|Leuveno universitetuose]]. [[1938]] m. filosofijos daktaras.
 
[[1929]]–[[1934]] m. žurnalo [[Židinys (žurnalas)|„Židinys“]] redaktorius. [[1934]]–[[1940]] m. žurnalo [[Kosmos (žurnalas)|„Kosmos“]] administratorius, [[1939]] m. pabaigoje redaktorius. Taip pat bendradarbiavo su leidiniais „[[Naujoji Romuva]]“, [[Logos (Kaunas)|„Logos“]], [[Athenaeum (Kaunas)|„Athenaeum“]], „[[Ateitis (žurnalasKaunas)|Ateitis]]“. Buvo [[Lietuvos žurnalistų sąjunga|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] narys. {{šaltinis|{{ŽE|311-312}}}}
 
[[1938]]–[[1941]] m. dirbo buhalteriu [[Aukštoji Panemunė|Aukštosios Panemunės]] vaikų tuberkuliozinėje ligoninėje. Tuo pat metu aktyviai dalyvavo ir kultūriniame gyvenime: vertėjavo, rašė straipsnius į periodinius leidinius.
eilutė 48 ⟶ 40:
Priklausė Jaunesniųjų Katalikų sąjūdžiui, kurio tikslas buvo judinti religinį-kultūrinį gyvenimą. Vėliau iš šio sąjūdžio atsiskyrė, nes jam, taip pat ir kitiems asmenims, rūpėjo ne tik katalikiškas kultūros darbas, bet ir politinis gyvenimas. Priklausė [[Lietuvių katalikų mokslo akademija]]i, [[1933]]–[[1938]] m. ėjo Lietuvos Katalikų universiteto reikalų vedėjo pareigas.
 
[[1941]] m. [[1943TSRS]] m.okupacinės valdžios represuotas, kalėjo [[SibirasSosva (gyvenvietė)|SibiroSosvos lageryje]], lageriuose[[Gario rajonas]], [[Sverdlovsko sritis]], [[1943]] m. ištremtas į [[Kamenyj prie Obės]], [[Altajaus kraštas]]. Į Lietuvą grįžo [[1956]] m. Grįžęs, vertė iš vokiečių, prancūzų, anglų kalbų.
 
== Kūryba ==
eilutė 61 ⟶ 53:
*„Didžios sielos istorija“ („Židinys“, [[1930]] m., Nr. 11-12)
*„Idealizmo sukaktuves minint. [[Hėgelis]] ir jo valstybinė mintis“ („Židinys“, [[1931]] m., Nr. 12)
*„[[Tapyba]] ir [[Poezija]]“ („[[Athenaeum (Kaunas)|Athenaeum]]“, [[1931]] m., t. 2)
*„[[Laisvė]]s ir kūrybiškumo beieškant“ („Židinys“, [[1932]] m., Nr. 11)
*„Filosofinės bei politinės srovės rusų [[Emigrantas|emigrantuose]]“ („Židinys“, [[1933]] m., Nr. 5-6)
*„Realumo problema per paskutinius 100 metų“ („[[Logos (Kaunas)|Logos]]“, [[1933]] m., Nr. 13)
*„Mokslinės katalikų minties kelias“ („Židinys“, [[1935]] m., Nr. 4)
*„Korporatyvizmo praeitis“ („Židinys“, [[1936]] m., Nr. 11-12)
eilutė 71 ⟶ 63:
 
'''Vertimai:'''
*D[[Denis Didro]]. Diderot „[[Ramo sūnėnas]]“, [[1958]] m.;
*Holbacho[[Holbachas]]. „Laiškai Eugenijai“ ir „Sveikas protas“;
*P. Mantvydas didele dalimi prisidėjo prie A. Stocklio „Filosofijos istorijos bruožai“ knygos vertimo.
 
eilutė 87 ⟶ 79:
{{DEFAULTSORT:Mantvydas, Pranas}}
[[Kategorija:Lietuvos filosofai]]
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos vertėjai]]