Juozas Purickis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
cat
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
šaltinis
Eilutė 6:
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1883|04|19|}}
| gimimo vieta = Petrošiškių vienkiemis, [[Jiezno valsčius]], [[Trakų apskritis|Trakų apskr.]]
| mirties data = {{Mirė|1934|10|25|1883|04|19|}}
| mirties vieta = [[Kaunas]]
Eilutė 25:
}}
 
'''Juozas Purickis''' ([[1883]] m. [[balandžio 19]] d. Petrošiškių vienk.vienkiemyje, [[Jiezno valsčius]], [[Trakų apskritis|Trakų apskr.]] – [[1934]] m. [[spalio 25]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – diplomatas, žurnalistas, publicistas, visuomenės veikėjas.
 
== Biografija ==
Gimė penkių vaikų (visi penki – sūnūs) valstietiškoje šeimoje. Mokėsi [[Stakliškės|Stakliškių]] parapinėje mokykloje. [[1892]]–[[1895]] m. lankė [[Jieznas|Jiezno]] rusišką parapinę pradžios mokyklą. Dėl lėšų trūkumo negalėdamas mokytis, 3 metus dirbo tėvo ūkyje.
 
[[1898]] m. įstojo į [[KKS|Žemaičių kunigų seminariją]] Kaune. Seminarijoje pasižymėjo kaip gabus literatas, besidomintis Lietuvos istorija ir socialiniais mokslais. [[1912]] m. aukso medaliu baigė [[Peterburgo dvasinė akademija|Peterburgo dvasinę akademiją]] ir gavo teologijos magistro laipsnį. [[1913]]–[[1918]] m. išgalvota ''Korybuto'' pavarde studijavo [[Fribūro universitetas|Fribūro universitete]] istoriją, filosofiją ir visuomenės mokslus. [[1919]] m. apgynė filosofijos daktaro disertaciją „Protestantizmo Lietuvoje žlugimo priežastys“. [[Šveicarija|Šveicarijoje]] dalyvavo Lietuvos informacijos biuro, Lietuvos atstatymo draugijos ir kitų lietuvių politinių organizacijų darbe, [[1916]]–[[1919]] m. [[Šveicarija|Šveicarijoje]] leidžiamo provokiško žurnalo [[Litauen (laikraštis)|„Litauen“]] redaktorius.
 
[[1918]] m. buvo kooptuotas į [[Lietuvos Taryba|Lietuvos TarybosTarybą]] narius. Sumanymo paskelbti [[Vilhelmas Urachas|Vilhelmą Urachą]] Lietuvos karaliumi iniciatorius.<ref>{{TLE|3|472|[[Aldona Gaigalaitė]]|Juozas Purickis}}</ref> [[1918]] m. rudenį Lietuvos atstovo [[Berlynas|Berlyne]] pavaduotojas, 1919–[[1920]] m. pirmasis oficialus atstovas prie [[Vokietija|VokietijojeVokietijos]] vyriausybės. [[1920]] m. [[Lietuvos krikščionių demokratų partija]] jį išrinko savo atstovu į [[Steigiamasis Seimas|Steigiamąjį Seimą]]. Dirbo Finansų ir biudžeto bei Užsienio reikalų komisijose.
 
1920–[[1921]] m. užsienio reikalų ministras. [[Liucijus Želigovskis|Liucijui Želigovskiui]] užgrobus [[Vilnius|Vilnių]], apvažinėjo Vakarų Europos valstybių sostines, įrodinėdamas Lietuvos teises į Vilnių. Pirmasis iškėlė [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]] sąjungos idėją, aktyviai dalyvavo [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilime]]. [[1921]] m. [[gruodžio 12]] d. dėl spekuliacinės bylos, (apkaltintas nelegaliu meno vertybių supirkimu), iš pareigų turėjo pasitraukti, jas užleisdamas [[Petras Klimas|Petrui Klimui]]. [[1925]] m. vasario mėn. [[Vyriausiasis Tribunolas]] J. Purickį išteisino.<ref>http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/10/29/atmi_04.html</ref>
 
Nuo [[1923]] m. rašė straipsnius periodiniams leidiniams [[Lietuva (dienraštis)|„Lietuva“]] (1925–[[1925]]–[[1926]] m. redagavo), „[[Tautos ūkis]]“ ([[1930]] m. redagavo), „Trimitas“, „[[Lietuvos aidas]]“, „[[Mūsų rytojus]]“, [[Vienybė (žurnalas)|„Vienybė“]], [[Draugija (žurnalas)|„Draugija“]], kai kuriems Prancūzijos ir Vokietijos leidiniams. Dažnai pasirašinėjo ''VygantoVygando'' slapyvardžiu. 1925–[[1925]]–[[1929]] m. buvodirbo [[Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjunga|Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungoje]], 1930–[[1930]]–[[1934]] m. [[Lietuvos žurnalistų sąjunga|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] pirmininkas. Aktyviai dalyvavo [[Šaulių sąjunga|Šaulių sąjungos]], Ekonominių studijų, Lietuvių-ukrainiečių ir kitų draugijų veikloje.<ref>Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 m. politikos veikėjų. - V.: Knyga, 1991. - 104 psl.</ref>
 
[[1926]] m. Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio skyriaus direktorius, [[1927]] m. Teisės administracinio skyriaus direktorius. [[1927]] m. iš valstybinio ir politinio darbo pasitraukė. [[1929]] m. pašalintas iš kunigų luomo šliejosi prie [[tautininkai|tautininkų]]. [[1933]] m. organizavo spaudos akcinę bendrovę „Rytojus“., <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4160&p_d=2786&p_k=1</ref>vienas iš Žurnalistikos kursų namie lektorių. {{šaltinis|{{ŽE|408}}}}
 
Palaidotas Kauno senosiose miesto evangelikų kapinėse (dab. [[Ramybės parkas]]), kapas neišliko.
 
== Kūryba ==
Išleido stambių mokslo veikalų lietuvių, vokiečių, prancūzų kalbomis iš Lietuvos istorijos, teisės, protestantizmo istorijos Lietuvoje. Parašė etnografinę studiją apie [[Gardinas|Gardiną]], veikalus „Beletristikos rolė žmonijos auklėjime“ ([[1914]] m.), „Žurnalisto profesija“ ([[1933]] m.).
 
Rašė lengvu stiliumi, aiškiai, konkrečiai. Rašysena stambi, „ornamentuota“, sunkiai įskaitoma. Tekstus neperrašinėdamas siųsdavo į redakcijas, tad jie būdavo autoriaus gerokai pribraukyti.
 
== Bibliografija ==
* Beletristikos rolė žmonijos auklėjime, [[1914]] m.
* Tikėjimo plitimas Lietuvoje XVI a. iki jėzuitų atvykimo 1569 m., [[1919]] m., [[vokiečių kalba]].
* Lietuvos ekonominė padėtis, [[1919]] m., [[prancūzų kalba]].
* Lietuviškos teritorijos, su S. Rozenbaumu, [[1919]] m., prancūzų k.
* Žurnalisto profesija, [[1933]] m.
 
== Atminimo įamžinimas ==