Juozas Purickis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
cat |
šaltinis |
||
Eilutė 6:
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1883|04|19|}}
| gimimo vieta = Petrošiškių vienkiemis, [[Jiezno valsčius]], [[Trakų apskritis
| mirties data = {{Mirė|1934|10|25|1883|04|19|}}
| mirties vieta = [[Kaunas]]
Eilutė 25:
}}
'''Juozas Purickis''' ([[1883]] m. [[balandžio 19]] d. Petrošiškių
== Biografija ==
Gimė penkių vaikų (visi penki – sūnūs) valstietiškoje šeimoje. Mokėsi [[Stakliškės|Stakliškių]] parapinėje mokykloje. [[1892]]–[[1895]] m. lankė [[Jieznas|Jiezno]] rusišką parapinę pradžios mokyklą. Dėl lėšų trūkumo negalėdamas mokytis, 3 metus dirbo tėvo ūkyje.
[[1898]] m. įstojo į [[KKS|Žemaičių kunigų seminariją]] Kaune. Seminarijoje pasižymėjo kaip gabus literatas, besidomintis Lietuvos istorija ir socialiniais mokslais. [[1912]] m. aukso medaliu baigė [[Peterburgo dvasinė akademija|Peterburgo dvasinę akademiją]] ir gavo teologijos magistro laipsnį. [[1913]]–[[1918]] m. išgalvota ''Korybuto'' pavarde studijavo [[Fribūro universitetas|Fribūro universitete]] istoriją, filosofiją ir visuomenės mokslus. [[1919]] m. apgynė filosofijos daktaro disertaciją „Protestantizmo Lietuvoje žlugimo priežastys“. [[Šveicarija|Šveicarijoje]] dalyvavo Lietuvos informacijos biuro, Lietuvos atstatymo draugijos ir kitų lietuvių politinių organizacijų darbe, [[1916]]–[[1919]] m.
[[1918]] m.
1920–[[1921]] m. užsienio reikalų ministras. [[Liucijus Želigovskis|Liucijui Želigovskiui]] užgrobus [[Vilnius|Vilnių]], apvažinėjo Vakarų Europos valstybių sostines, įrodinėdamas Lietuvos teises į Vilnių. Pirmasis iškėlė [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]] sąjungos idėją, aktyviai dalyvavo [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilime]]. [[1921]] m. [[gruodžio 12]] d. dėl spekuliacinės bylos,
Nuo [[1923]] m. rašė straipsnius periodiniams leidiniams [[Lietuva (dienraštis)|„Lietuva“]] (
[[1926]] m. Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio skyriaus direktorius, [[1927]] m. Teisės administracinio skyriaus direktorius. [[1927]] m. iš valstybinio ir politinio darbo pasitraukė. [[1929]] m. pašalintas iš kunigų luomo šliejosi prie [[tautininkai|tautininkų]]. [[1933]] m. organizavo spaudos akcinę bendrovę „Rytojus“
Palaidotas Kauno senosiose miesto evangelikų kapinėse (dab. [[Ramybės parkas]]), kapas neišliko.
== Kūryba ==
Išleido stambių mokslo veikalų lietuvių, vokiečių, prancūzų kalbomis iš Lietuvos istorijos, teisės, protestantizmo istorijos Lietuvoje. Parašė etnografinę studiją apie [[Gardinas|Gardiną]]
Rašė lengvu stiliumi, aiškiai, konkrečiai. Rašysena stambi, „ornamentuota“, sunkiai įskaitoma. Tekstus neperrašinėdamas siųsdavo į redakcijas, tad jie būdavo autoriaus gerokai pribraukyti.
== Bibliografija ==
* Beletristikos rolė žmonijos auklėjime, [[1914]] m.
* Tikėjimo plitimas Lietuvoje XVI a. iki jėzuitų atvykimo 1569 m., [[1919]] m., [[vokiečių kalba]].
* Lietuvos ekonominė padėtis, [[1919]] m., [[prancūzų kalba]].
* Lietuviškos teritorijos, su S. Rozenbaumu, [[1919]] m., prancūzų k.
* Žurnalisto profesija, [[1933]] m.
== Atminimo įamžinimas ==
|