Vilniaus licėjus: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Istorija ==

1990 m. buvo didelių vilčių, tikėjimo ir kaitos laikotarpis. Atkurta Lietuvos nepriklausomybė suteikė visuomenei didžiules galimybes ir išlaisvino kūrybinę energiją. Šiuo įsimintinu metu ir gimė naujos mokyklos idėja, kurią buvo pabandyta realizuoti Moksleivių kūrybos ir politechninio mokymo centre. Idėjos sumanytojai direktorius Jevgenijus Abramovas ir pavaduotoja Birutė Bartaškaitė į dešimtąją klasę pakvietė tiksliaisiais ir gamtos mokslais besidominčius mokinius. Be stojamųjų egzaminų buvo sukomplektuotos trys nedidelės klasės, kuriose daugumą sudarė vaikinai. Taip pat direktoriaus iniciatyva licėjuje buvo įkurta ir viena klasė rusų kalba besimoktiems mokiniams. Tuometinis direktorius Giedrių Zlatkų paskyrė licėjaus klasių vadovu. Jis kartu su direktoriaus pavaduotoja B. Bartaškaite ėmėsi kurti licėjaus koncepciją. Mokyklos kūrėjai skatino eksperimentinių programų rašymą, naujų mokymo metodų diegimą, siūlė įvairius pasirenkamuosius kursus. Siekiant puoselėti akademišką mokymą į licėjų buvo kviečiami dirbti ne tik mokytojai, bet ir universitetų dėstytojai. Tokiu būdu buvo stengiamasi užtikrinti ne tik aukštesnę mokymo kokybę, bet ir kurti universitetinės dvasios kūrybinę aplinką. Ugdymo procesą buvo stengiamasi priartinti prie universitetinių studijų tvarkos: mokymosi sesijomis, egzaminų laikymo ir kolegiško bendravimo tarp mokinių ir mokytojų. Taigi licėjuje buvo drąsiai diegiamos įvairios mokymo naujovės.