Rapolas Skipitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
cat |
šaltinis |
||
Eilutė 33:
== Biografija ==
[[1901]]–[[1904]] m. mokėsi [[Palangos progimnazija|Palangos progimnazijoje]], [[1905]]–[[1909]] m. [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]]. Būdamas gimnazistu dalyvavo revoliuciniame judėjime, platino [[spaudos draudimas|uždraustą lietuvišką]] spaudą. [[1909]]-[[1910]] m. socialistų aušrininkų organizacijos veikėjas, [[Aušrinė (žurnalas)|„Aušrinės“]] redakcijos narys, aušrininkų moksleivių organizatorius.
[[1909]]–[[1910]] m. [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] studijavo mediciną, tačiau baigė teisės studijas Teisės fakultete [[1916]] m. Buvo Maskvos lietuvių studentų draugijos pirmininkas ([[1911]]–[[1915]] m.). [[1917]] m. [[Petrogradas|Petrograde]] su kitais įkūrė [[Demokratinės tautos laisvės santara|„Santaros“ partiją]], laikraščio [[Santara (laikraštis)|„Santara“]] redaktorius. {{šaltinis|{{ŽE|452}}}} [[1917]]–[[1918]] m. Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje narys, vėliau Tarybos pasiųstas įgaliotiniu į [[Ukraina|Ukrainą]], kur be diplomatinių pareigų, rūpinosi ir lietuvių pabėgėlių reikalais.
[[1918]] m. gegužės mėn. grįžo į [[Šiauliai|Šiaulius]], mokytojavo, [[1918]] m. [[lapkričio 24]] d. išrinktas [[Šiaulių miesto taryba|Šiaulių miesto tarybos]] vykdomosios komisijos sekretoriumi, paskirtas taikos teisėju ir tardytoju bei Švietimo ministerijos įgaliotiniu Šiaulių miestui ir apskričiai. [[1918]]–[[1919]] m. dalyvavo kovose su [[bermontininkai]]s.
Eilutė 41:
[[1919]]–[[1920]] m. taikos teisėjas [[Kaunas|Kaune]], nuo [[1919]] m. [[kovo 6]] d. iki [[1920]] m. [[birželio 18]] d. valstybės gynėjas prie [[Kauno apygardos teismas|Kauno apygardos teismo]], komisijos [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] rinkimų įstatymui paruošti narys. Nuo [[1920]] m. birželio iki [[1922]] m. vasario mėn. Lietuvos [[vidaus reikalų ministras]]. [[1922]]–[[1940]] m. dirbo prisiekusiuoju advokatu, [[1932]]–[[1940]] m. advokatų tarybos narys.
[[1923]] m. [[Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga|Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos]] narys, jos atstovas [[Antrasis Seimas|II Seime]]. [[1925]]–[[1928]] m. Ūkininkų partijos pirmininkas, laikraščio „[[Ūkininko balsas]]“ redaktorius. [[1926]] m. Ūkininkų partijos atstovas [[
[[1940]] m. birželio mėn. emigravo į [[Vokietija|Vokietiją]]. [[Berlynas|Berlyno]] lietuvių sąjungos pirmininkas ([[1941]]–[[1945]] m.). [[1941]] m. balandžio mėn. jam numatytas teisingumo ministro postas [[Laikinoji vyriausybė|Laikinojoje vyriausybėje]] po vokiečių kariuomenės įžengimo į Lietuvą, tačiau po [[1941]] m. [[birželio 22]] d. vokiečiai savo pažadus pamiršo.
[[1946]] m. emigravo į [[JAV]]. Buvo Pasaulio lietuvių I kongreso iniciatorius, organizatorius ir jo pirmininkas.
== Bibliografija ==
* ''Nepriklausomą Lietuvą statant'', atsiminimai, [[1961]] m.
* ''Nepriklausoma Lietuva'', atsiminimai, [[1967]] m.
== Šaltiniai ==
| |||