Muhu: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
GarizzAS (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Wejdas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:EE Muhu.PNG|thumb|250px|Muhu sala Estijoje]]
 
'''Muhu''' [[sala]] [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]], priklausanti [[Vakarų Estijos salynas|Vakarų Estijos salynui]]. Trečioji pagal dydį [[Estija|Estijos]] sala, su aplinkinėmis salelėmis (''Kesselaid'', ''Viirelaid'' ir ''Võilaid'') sudaranti Muhu [[parapija|parapiją]] ({{et|Muhu vald}}), kurios plotas yra 206 km². Parapija priklauso [[Sarės apskritis|Sarės apskričiai]].
 
Salos plotas – 198 km². [[2010]] m. [[balandžio 19]] d. duomenimis ''Muhu parapijoje'' gyveno 16971 697 gyventojai. Aukščiausia salos vieta – 24 metraim virš [[altitudėAltitudė|jūros lygio]]. Svarbiausios gyvenvietės: [[Liiva]], kur veikia mokykla, [[Kuivastu]], kur veikia uostas ir [[Koguva]]. Muhu ir Saremos salas jungia 4 km ilgio pylimas.{{šaltinis|{{VLE|XV|565||Muhu}}}}
 
==Istorija==
Eilutė 9:
Pirmieji gyventojai į salą atsikėlė 2500 m. pr. Kr.
 
[[1227]] m. [[Kalavijuočių ordinas|Kalavijuočių ordino]] kariuomenė, vadovaujama [[Viljamas iš Modenos|Viljamo iš Modenos]], per apledėjusią Baltijos jūrą pasiekė ir užpuolė Muhu salos gyventojus, norėdamisnorėdamas susilpninti [[pagonybė|pagonių]] [[estai|estų]] padėtį. Salos gynėjai pasidavė ties tvirtivetvirtove, vadinta Mona, kurios griuvėsiai yra išlikę iki šių dienų. Šis mūšis užbaigė Kalavijuočių-estų karą, [[krikščionybė|krikščionių]] pergale.
 
[[XIII a.]] pabaigoje krikščionys saloje pastatė [[gotika|gotikinio stiliaus]] [[bažnyčia|bažnyčią]]. Nuo [[1532]] m. Muhu saloje nebeliko [[baudžiava|baudžiavos]].
 
[[XIX a.]], [[Nikolajus I|caro Nikolajaus I]] iniciatyva, 70 % salos gyventojų atsivertė į [[stačiatikybė|stačiatikybę]]. Tuo metu, ''[[Hellamaa]]'' ir ''[[Rinsi]]'' gyvenvietėse buvo pastatytos dvi [[cerkvė]]s.
 
[[XX a.]], salos populiacijagyventojų skaičius buvo trumpam pakiluspakilęs iki 60006 000, tačiau amžiaus pabaigoje nukrito iki 20002 000.<ref>[http://www.muhu.info/eng/front/history Introduction to the history of Muhu]</ref>
 
<gallery>