Robert Musil: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Imbieras (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Imbieras (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
 
== Biografija ==
Gimė ir augo Austrijos-Vengrijos imperijoje [[Klagenfurtas|Klagenfurte]], valstybėsbuvo tarnautojųvienturtis šeimojesūnus. Pagal tėvo - inžinieriaus ir aukštosios mokyklos dėstytojo - valią privalėjo tapti karininku, tad nuo dvylikos metų gyveno internate, mokėsi karininkų mokykloje, karo akademijoje Vienoje, tapo leitenantu,. tadaTada baigė aukštuosius civilinės inžinerijos mokslus [[Brno]], 1902-1903 m. buvo asistentas [[Štutgartas|Štutgarto]] aukštojoje technikos mokykloje, tačiau inžinerinis išsilavinimas neatitiko jo interesų. [[1903]] m. persikėlė į Berlyną; čia studijavo filosofiją ir psichologiją, domėjosi gamtos mokslais ir literatūra. [[1908]] m. Muzilis su pagyrimu apgynė mokslinį darbą apie fiziko ir filosofo [[Ernstas_Machas|Ernsto Macho]] gamtamokslio pozityvizmo teoriją. Habilitacijos ir mokslininko bei dėstytojo karjeros atsisakė norėdamas atsidėti literatūrai. 1910 m. persikėlęs į Vieną pradėjo dirbti bibliotekininku Vienos aukštojoje technikos mokykloje. [[1911]] m. pasirodė pirmieji apsakymai. Tais pačiais metais vedė Martą Markovaldi. Iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios bendradarbiavo ne viename leidinyje, išgarsėjo kaip puikus eseistas. [[1914]] m. "Neue Rundschau", kurio redaktoriumi Muzilis tapo, išspausdino karo entuziazmu trykštantį jo esė "Europietiškumas, karas, vokiškumas." ("Europäertum, Krieg, Deutschtum").
 
Kaip atsargos karininką Muzilį pašaukė į [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], jis buvo ne kartą apdovanotas. 1916-1917 m. leido laikraštį kareiviams "Soldaten Zeitung", paskui perkeltas į karo spaudos tarnybą Vienoje.
 
Nuo [[1918]] m. Muzilis buvo laisvas rašytojas, nuo [[1921]] m. - ir teatro kritikas.
Nuo [[1918]] m. Muzilis buvo laisvas rašytojas, nuo [[1921]] m. - ir teatro kritikas. [[1921]] m. išleista pjesė "Svajokiliai" [[1923]] m. buvo apdovanota Kleisto premija, tačiau pastatyta tik [[1929]] m. Autorius labai piktinosi nevykusiu pastatymu, netgi dėjo pastangas užkirsti jam kelią. Didesnio pasisekimo sulaukė kita jo pjesė "Vincentas ir reikšmingų vyrų draugė" ([[1924]] m.). [[1929]] m. jam paskirta [[Gerhartas Hauptmanas|Gerharto Hauptmanno ]] premija.
Trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje gyveno pakaitomis [[Berlynas|Belryne]] ir [[Viena|Vienoje]]. Būdamas 56-erių patyrė insultą, po jo iki galo taip ir neatsigavo.
Dar [[1933]] m. jo kūriniai buvo uždrausti Vokietijoje, o [[1938]] m., prijungus Austriją, jie tapo draudžiami ir Austrijoje. Tad [[1938]] m. Muzilis su žmona emigravo į [[Šveicarija|Šveicariją]], iš pradžių į [[Ciurichas|Ciurichą]], vėliau į [[Ženevos kantonas|Ženevos kantoną]]. Paskutiniais metais gyveno labai skurdžiai ir socialiai izoliuotas. Muzilis mirė nuo insulto [[1942 balandžio 15 d.]] [[Ženeva|Ženevoje]], jo pelenai išbarstyti miške prie Ženevos.
 
 
== Kūryba ir percepcija ==
[[1938]] m. jis emigravo į [[Šveicarija|Šveicariją]] ir paskutinius gyvenimo metus praleido labai skurdžiai ir socialiai izoliuotas [[Ženeva|Ženevoje]]. Gyvas būdamas šlovės nesulaukė - skaitytojai jo kūrybą susidomėjo tik [[1952]] metais, išleidus jo raštų rinkinį.
 
Muzilio stilių kritika laiko itin asmenišku, be į akis krintančių išorinių efektų. Aprašomi ne įvykiai, o gestai ir būsenos. Skvarbus, pašaipus pasakotojo žvilgsnis, ironiški vertinimai atsispindi replikose, posakiuose, palyginimuose. Ypač taiklūs personažų išorės, veiksmų apibūdinimai ir sąmonės tėkmės įvaizdinimai. Intelektualumu, svarstymo jėga tekstastekstai artimaspriartėja prie esė.
 
== Kūryba ==
Muzilio stilių kritika laiko itin asmenišku, be į akis krintančių išorinių efektų. Aprašomi ne įvykiai, o gestai ir būsenos. Skvarbus, pašaipus pasakotojo žvilgsnis, ironiški vertinimai atsispindi replikose, posakiuose, palyginimuose. Ypač taiklūs personažų išorės, veiksmų apibūdinimai ir sąmonės tėkmės įvaizdinimai. Intelektualumu, svarstymo jėga tekstas artimas esė.
Griežtas auklėjimas internate labai apkartino Muzilio gyvenimą. Šį patyrimą jis aprašė pirmame savo romane "[[Auklėtinio Terleso sumaištys]]", jame atskleidžiama nagrinėjama griežtos, totalitarinės mokyklos tvarkos įtaka bręstančiam mokiniui.
 
Nuo [[1918]] m. Muzilis buvo laisvas rašytojas, nuo [[1921]] m. - ir teatro kritikas. [[1921]] m. išleista pjesė "Svajokiliai" [[1923]] m. buvo apdovanota Kleisto premija, tačiau pastatyta tik [[1929]] m. Autorius labai piktinosi nevykusiu pastatymu, netgi dėjo pastangas užkirsti jam kelią. Didesnio pasisekimo sulaukė kita jo pjesė "Vincentas ir reikšmingų vyrų draugė" ([[1924]] m.). [[1929]] m. jam paskirta [[Gerhartas Hauptmanas|Gerharto Hauptmanno ]] premija.
 
== Bibliografija ==
* AuklėtojoAuklėtinio Terleso sumaištys (''Die Verwirrungen des Zöglings Törleß''), 1906 m.
* Sąjungos (''Vereinigungen''), 1911 m.
* Svajokliai (''Die Schwärmer''), 1921 m.
* Vincentas ir reikšmingų vyrų draugė (''Vinzenz und die Freundin bedeutender Männer''), 1924 m.
* Trys moterys (''Drei Frauen''), 1924 m.
* Žmogus be savybių (Der Mann ohne Eigenschaften), 1930 m.
* Palikimas gyvam esant (''Nachlaß zu Lebzeiten''), 1936 m.
* Apie bukumą (''Über die Dummheit''), 1937 m.
 
eilutė 29 ⟶ 34:
* Robert Musil. Žmogus be savybių. Vilnius: UAB Vada, 2004, Iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas.
* [http://www.llvs.lt/?recensions=237 Romano "Žmogus be savybių recenzija Literatūros veikėjų sąjungos puslapyje]
* [http://www.musilgesellschaft.at/ Tarptautinė Roberto Muzilio draugijos puslapis] {{de-icon}}
* [http://www.rowohlt.de/autor/2531 Trumpa biografija ir bbliografijabibliografija originalo kalba] {{de-icon}}
* [http://www.greatbooksguide.com/Musil.html Geriausios knygos, ''Žmogus be savybių''] {{en-icon}}