Robert Musil: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Imbieras (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Imbieras (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Robert Musil''' (''Robertas Muzilis'', [[1880]] m. [[lapkričio 6]] d. – [[1942]] m. [[balandžio 15]] d.) – [[Austrija|austrų]] [[rašytojas]] bei [[teatro kritikas]].
 
== Biografija ==
Gimė ir augo Austrijos-Vengrijos imperijoje [[Klagenfurtas|Klagenfurte]] , valstybės tarnautojų šeimoje. Pagal tėvo - inžinieriaus ir aukštosios mokyklos dėstytojo - valią privalėjo tapti karininku, tad nuo dvylikos metų gyveno internate, mokėsi karininkų mokykloje, karo akademijoje Vienoje, tapo leitenantu. Įstojo į technikos mokyklą, tačiau inžinerinis išsilavinimas neatitiko jo interesų. [[1903]] m. persikėlė į Berlyną; čia studijavo filosofiją ir psichologiją, domėjosi gamtos mokslais ir literatūra. [[1908]] Muzilis su pagyrimu apgynė mokslinį darbą apie fiziko ir filosofo [[Ernst Mach|Ernsto Macho]] teorijasgamtamokslio pozityvizmo teoriją. Habilitacijos ir [[Graco universitetas|Graco universiteto]] pasiūlymo užimti docento vietą atsisakė norėdamas atsidėti literatūrai. 1910 m. persikėlęs į Vieną pradėjo dirbti bibliotekininku Vienos aukštojoje technikos mokykloje. [[1911]] m. pasirodė pirmieji apsakymai. Tais pačiais metais vedė Martą Markovaldi. Iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios bendradarbiavo ne viename laikraštyje, o 1914 m. "Neue Rundschau" išspausdino karo entuziazmu trykštantį jo esė "Europietiškumas, karas, vokiškumas." ("Europäertum, Krieg, Deutschtum").
 
Kaip atsargos karininką Muzilį pašaukė į [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], jis buvo ne kartą apdovanotas. 1916-1917 m. leido "Soldaten Zeitung" , paskui perkeltas į karo spaudos tarnybą Vienoje.
[[Pirmasis pasaulinis karas]] nutraukė šią veiklą - Muzilis buvo pašauktas į kariuomenę ir tarnavo vienoje [[Landšturmas|landšturmo]] bataliono kuopoje, buvo "Soldaten Zeitung" leidėjas, kol galiausiai jį perkėlė į karo spaudos tarnybą Vienoje. Nuo [[1922]] jis gyveno Vienoje ir Berlyne kaip laisvas rašytojas, esėistas, teatro ir literatūros kritikas. [[1938]] m. jis emigravo į [[Šveicarija|Šveicariją]] ir paskutinius gyvenimo metus praleido labai skurdžiai ir socialiai izoliuotas [[Ženeva|Ženevoje]]. Gyvas būdamas šlovės nesulaukė - skaitytojai jo kūrybą susidomėjo tik [[1952]] metais, išleidus jo raštų rinkinį.
 
[[Pirmasis pasaulinis karas]] nutraukė šią veiklą - Muzilis buvo pašauktas į kariuomenę ir tarnavo vienoje [[Landšturmas|landšturmo]] bataliono kuopoje, buvo "Soldaten Zeitung" leidėjas, kol galiausiai jį perkėlė į karo spaudos tarnybą Vienoje. Nuo [[1922]] jis gyveno Vienoje ir Berlyne kaip laisvas rašytojas, esėistas, teatro ir literatūros kritikas. [[1938]] m. jis emigravo į [[Šveicarija|Šveicariją]] ir paskutinius gyvenimo metus praleido labai skurdžiai ir socialiai izoliuotas [[Ženeva|Ženevoje]]. Gyvas būdamas šlovės nesulaukė - skaitytojai jo kūrybą susidomėjo tik [[1952]] metais, išleidus jo raštų rinkinį.
 
== Kūryba ==
Griežtas auklėjimas internate labai apkartino Muzilio gyvenimą. Šį patyrimą jis aprašė pirmame savo romane "[[Auklėtinio Terleso sumaištys]]", jame atskleidžiama nagrinėjama griežtos, totalitarinės mokyklos tvarkos įtaka bręstančiam mokiniui.