Kristina Rickevičiūtė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Brox (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Kristina Rickevičiūtė.jpeg|thumb|Kristina Rickevičiūtė]]
'''Kristina Rickevičiūtė''' ([[1922]] m. [[sausio 2]] d. [[Ukmergė]]je – [[1984]] m.) – [[filosofija|filosofė]], [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] (VU) [[docentas|docentė]].
 
'''Kristina Rickevičiūtė''' ([[1922]] m. [[sausio 2]] d. [[Ukmergė]]je – [[1984]] m.) – filosofė, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[docentas|docentė]].
 
== Biografija ==
Gimė darbininkų šeimoje. Be jos augo trys vyresni broliai – Balys, Mykolas, Stepas.
Gimė darbininkų šeimoje. Be jos augo trys vyresni broliai – Balys, Mykolas, Stepas. Tėvas – Aleksandras Rickevičius, motina Juzefa Motiejūnaitė-Rickevičienė. Tėvo neteko prieš gimdama (taip rašė savo gyvenimo aprašyme, parašytame [[1951]] m. [[spalio 9]] d.). Kristinos Rickevičiūtės laidotuvės vyko [[1984]] m. [[birželio 1]] d. (penktadienį). Pagal velionės valią palaidota senosiose Ukmergės miesto kapinėse šalia motinos ([[1882]]-[[1956]]) ir vyriausio brolio Stepo ([[1909]]-[[1953]]).
 
Tėvas – Aleksandras Rickevičius. Motina Juzefa Motiejūnaitė-Rickevičienė. Tėvo neteko prieš gimdama (taip rašė savo gyvenimo aprašyme, parašytame [[1951]] m. [[spalio 9]] d.).
=== Išsilavinimas ===
 
* [[1933]] m. [[Ukmergė]]je baigė pradžios mokyklą.
Gimė darbininkų šeimoje. Be jos augo trys vyresni broliai – Balys, Mykolas, Stepas. Tėvas – Aleksandras Rickevičius, motina Juzefa Motiejūnaitė-Rickevičienė. Tėvo neteko prieš gimdama (taip rašė savo gyvenimo aprašyme, parašytame [[1951]] m. [[spalio 9]] d.). Kristinos Rickevičiūtės laidotuvės vyko [[1984]] m. [[birželio 1]] d. (penktadienį). Pagal velionės valią palaidota senosiose [[Ukmergės miesto kapinėsekapinės]]e šalia motinos ([[1882]]-[[1956]]) ir vyriausio brolio Stepo ([[1909]]-[[1953]]).
* [[1941]] m. baigė valstybinę gimnaziją.
 
* [[1944]] m. pabaigoje įstojo į [[Kauno valstybinis universitetas|Kauno valstybinį universitetą]], Istorijos skyrių.
=== Išsilavinimas ===
* [[1949]] m. liepos mėn. baigė universitetą gaudama diplomą su pagyrimu.
*[[1933]] m. [[Ukmergė]]je baigė pradžios mokyklą, [[1941]] m. - valstybinę gimnaziją. [[1944]] m. pabaigoje įstojo į [[Kauno valstybinis universitetas|Kauno valstybinį universitetą]], Istorijos skyrių. [[1949]] m. liepos mėn. baigė universitetą gaudama diplomą su pagyrimu. [[1962]] m. [[birželio 21]] d. universiteto taryba nutarė suteikti mokslinį filosofijos mokslų kandidato laipsnį.
 
== Filosofinės pažiūros ==
Savo mokslinius tyrinėjimus K. Rickevičiūtė pradėjo nuo [[logika|logikos]]. Dar būdama visuotinės istorijos specialybės IV kurso studentė[[studente]], ji jau dėstė logiką ir [[psichologija|psichologiją]] universiteto parengiamųjų kursų moksleiviams (š parengiamuosius kursus ji pateko ieškodama darbo). O išlaikiusiIšlaikiusi kandidatinio minimumo egzaminus, ji ėmė skaityti logikos kursą studentams. Gali susidaryti įspūdis, kad logika buvo jos kryptingas pasirinkimas, tačiau iš tikrųjų taip jau susiklostė aplinkybės, kad ją užklupo logika. Į parengiamuosius kursus ji užsuko ieškodama darbo, o logikosLogikos [[aspirantūra]] atsirado, kai universitetui pritrūko logikos specialistų.
{{tvarkyti}}
Savo mokslinius tyrinėjimus K. Rickevičiūtė pradėjo nuo [[logika|logikos]]. Dar būdama visuotinės istorijos specialybės IV kurso studentė, ji jau dėstė logiką ir [[psichologija|psichologiją]] universiteto parengiamųjų kursų moksleiviams. O išlaikiusi kandidatinio minimumo egzaminus, ji ėmė skaityti logikos kursą studentams. Gali susidaryti įspūdis, kad logika buvo jos kryptingas pasirinkimas, tačiau iš tikrųjų taip jau susiklostė aplinkybės, kad ją užklupo logika. Į parengiamuosius kursus ji užsuko ieškodama darbo, o logikos [[aspirantūra]] atsirado, kai universitetui pritrūko logikos specialistų.
 
K. Rickevičiūtės persiorientavimasPersiorientavimas į [[filosofija|filosofijos istoriją]] buvo susijęs su filosofijosFilosofijos istorijos [[Katedra (mokymas)|katedros]] atsiradimu ir šviečiamųjų programinių nuostatų susiformavimu toje katedroje. Tai, ką darė šios katedros darbuotojai, buvo galima laikyti filosofijos dėstymo sąlygų gerinimu. Studentams trūko klasikinės filosofijos tekstų, dėstytojams – filosofijos žurnalo. Trūko ir gerai pasirengusių filosofijos dėstytojų. Bet, mėgindami įveikti tuos trūkumus, jie kartu formavo tam tikrą filosofinio gyvenimo tradiciją, t. y. filosofinę kultūrą, galinčią įtakoti žmonių gyvenimą apskritai.
 
Kristina Rickevičiūtė visur stengėsi remtis pirminiais šaltiniais ([[Platonas|Platonu]], [[Aristotelis|Aristoteliu]], [[Diogenas Sinopietis|Diogenu]] ir kt.), dažnai juos cituoti, savo nuožiūra išryškinti atskirus filosofų gyvenimo ir kūrybos momentus. Kai kurių teorijų pristatymui, jų interpretavimui, terminų pasirinkimui tam tikrą įtaką yra padariusi [[Vladislavas Tatarkievičius|Wladyslawo Tatarkiewicziaus]] ''„Filosofijos istorija“.''
eilutė 39 ⟶ 37:
== Šaltiniai ==
* Kristina Rickevičiūtė (1922-1984): bibibliografija; sudarė Virginija Bagdonavičienė, Nijolė Giniotienė, Zofija Milda Petrauskienė; redakcinė komisija: [[Birutė Butkevičienė]], Zofija Milda Petrauskienė, Vincentas Žemaitis. - Vilnius: Ethos, 2002.
 
{{filo-stub}}
 
{{DEFAULTSORT:Rickevičiūtė}}
[[Kategorija:lietuvos filosofai]]
[[Kategorija:Lietuvos filosofijos istorikai]]