15:40, 15 rugpjūčio 2010 versija taisyti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 689 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		13:44, 26 sausio 2011 versija taisyti anuliuoti Brox (aptarimas \| indėlis) 24 705 keitimai →‎Nesutvarkytų straipsnių tvarkymas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Kristina Rickevičiūtė.jpeg\|thumb\|Kristina Rickevičiūtė]] '''Kristina Rickevičiūtė''' ([[1922]] m. [[sausio 2]] d. [[Ukmergė]]je – [[1984]] m.) – [[filosofija\|filosofė]], [[Vilniaus universitetas\|Vilniaus universiteto]] (VU) [[docentas\|docentė]].▼ ▲'''Kristina Rickevičiūtė''' ([[1922]] m. [[sausio 2]] d. [[Ukmergė]]je – [[1984]] m.) – filosofė, [[Vilniaus universitetas\|Vilniaus universiteto]] [[docentas\|docentė]]. == Biografija == Gimė darbininkų šeimoje. Be jos augo trys vyresni broliai – Balys, Mykolas, Stepas. Gimė darbininkų šeimoje. Be jos augo trys vyresni broliai – Balys, Mykolas, Stepas. Tėvas – Aleksandras Rickevičius, motina Juzefa Motiejūnaitė-Rickevičienė. Tėvo neteko prieš gimdama (taip rašė savo gyvenimo aprašyme, parašytame [[1951]] m. [[spalio 9]] d.). Kristinos Rickevičiūtės laidotuvės vyko [[1984]] m. [[birželio 1]] d. (penktadienį). Pagal velionės valią palaidota senosiose Ukmergės miesto kapinėse šalia motinos ([[1882]]-[[1956]]) ir vyriausio brolio Stepo ([[1909]]-[[1953]]). ▼ Tėvas – Aleksandras Rickevičius. Motina Juzefa Motiejūnaitė-Rickevičienė. Tėvo neteko prieš gimdama (taip rašė savo gyvenimo aprašyme, parašytame [[1951]] m. [[spalio 9]] d.). === Išsilavinimas ===▼ * [[1933]] m. [[Ukmergė]]je baigė pradžios mokyklą. ▲Gimė darbininkų šeimoje. Be jos augo trys vyresni broliai – Balys, Mykolas, Stepas. Tėvas – Aleksandras Rickevičius, motina Juzefa Motiejūnaitė-Rickevičienė. Tėvo neteko prieš gimdama (taip rašė savo gyvenimo aprašyme, parašytame [[1951]] m. [[spalio 9]] d.). Kristinos Rickevičiūtės laidotuvės vyko [[1984]] m. [[birželio 1]] d. (penktadienį). Pagal velionės valią palaidota senosiose [[Ukmergės miesto ~~kapinėse~~kapinės]]e šalia motinos ([[1882]]-[[1956]]) ir vyriausio brolio Stepo ([[1909]]-[[1953]]). * [[1941]] m. baigė valstybinę gimnaziją. * [[1944]] m. pabaigoje įstojo į [[Kauno valstybinis universitetas\|Kauno valstybinį universitetą]], Istorijos skyrių. ▲=== Išsilavinimas === * [[1949]] m. liepos mėn. baigė universitetą gaudama diplomą su pagyrimu. [[1933]] m. [[Ukmergė]]je baigė pradžios mokyklą, [[1941]] m. - valstybinę gimnaziją. [[1944]] m. pabaigoje įstojo į [[Kauno valstybinis universitetas\|Kauno valstybinį universitetą]], Istorijos skyrių. [[1949]] m. liepos mėn. baigė universitetą gaudama diplomą su pagyrimu. [[1962]] m. [[birželio 21]] d. universiteto taryba nutarė suteikti mokslinį filosofijos mokslų kandidato laipsnį. == Filosofinės pažiūros == Savo mokslinius tyrinėjimus ~~K. Rickevičiūtė~~ pradėjo nuo [[logika\|logikos]]. Dar būdama visuotinės istorijos specialybės IV kurso ~~studentė~~[[studente]], ji jau dėstė logiką ir [[psichologija\|psichologiją]] universiteto parengiamųjų kursų moksleiviams (š parengiamuosius kursus ji pateko ieškodama darbo). ~~O išlaikiusi~~Išlaikiusi kandidatinio minimumo egzaminus, ji ėmė skaityti logikos kursą studentams. Gali susidaryti įspūdis, kad logika buvo jos kryptingas pasirinkimas, tačiau iš tikrųjų taip jau susiklostė aplinkybės, kad ją užklupo logika. Į parengiamuosius kursus ji užsuko ieškodama darbo, o logikosLogikos [[aspirantūra]] atsirado, kai universitetui pritrūko logikos specialistų. ▼ ~~{{tvarkyti}}~~ ▲Savo mokslinius tyrinėjimus K. Rickevičiūtė pradėjo nuo [[logika\|logikos]]. Dar būdama visuotinės istorijos specialybės IV kurso studentė, ji jau dėstė logiką ir [[psichologija\|psichologiją]] universiteto parengiamųjų kursų moksleiviams. O išlaikiusi kandidatinio minimumo egzaminus, ji ėmė skaityti logikos kursą studentams. Gali susidaryti įspūdis, kad logika buvo jos kryptingas pasirinkimas, tačiau iš tikrųjų taip jau susiklostė aplinkybės, kad ją užklupo logika. Į parengiamuosius kursus ji užsuko ieškodama darbo, o logikos [[aspirantūra]] atsirado, kai universitetui pritrūko logikos specialistų. ~~K. Rickevičiūtės persiorientavimas~~Persiorientavimas į [[filosofija\|filosofijos istoriją]] buvo susijęs su ~~filosofijos~~Filosofijos istorijos [[Katedra (mokymas)\|katedros]] atsiradimu ir šviečiamųjų programinių nuostatų susiformavimu toje katedroje. Tai, ką darė šios katedros darbuotojai, buvo galima laikyti filosofijos dėstymo sąlygų gerinimu. Studentams trūko klasikinės filosofijos tekstų, dėstytojams – filosofijos žurnalo. Trūko ir gerai pasirengusių filosofijos dėstytojų. Bet, mėgindami įveikti tuos trūkumus, jie kartu formavo tam tikrą filosofinio gyvenimo tradiciją, t. y. filosofinę kultūrą, galinčią įtakoti žmonių gyvenimą apskritai. Kristina Rickevičiūtė visur stengėsi remtis pirminiais šaltiniais ([[Platonas\|Platonu]], [[Aristotelis\|Aristoteliu]], [[Diogenas Sinopietis\|Diogenu]] ir kt.), dažnai juos cituoti, savo nuožiūra išryškinti atskirus filosofų gyvenimo ir kūrybos momentus. Kai kurių teorijų pristatymui, jų interpretavimui, terminų pasirinkimui tam tikrą įtaką yra padariusi [[Vladislavas Tatarkievičius\|Wladyslawo Tatarkiewicziaus]] ''„Filosofijos istorija“.'' eilutė 39 ⟶ 37: == Šaltiniai == Kristina Rickevičiūtė (1922-1984): bibibliografija; sudarė Virginija Bagdonavičienė, Nijolė Giniotienė, Zofija Milda Petrauskienė; redakcinė komisija: [[Birutė Butkevičienė]], Zofija Milda Petrauskienė, Vincentas Žemaitis. - Vilnius: Ethos, 2002. ~~{{filo-stub}}~~ {{DEFAULTSORT:Rickevičiūtė}} ~~[[Kategorija:lietuvos filosofai]]~~ [[Kategorija:Lietuvos filosofijos istorikai]]

Kristina Rickevičiūtė: Skirtumas tarp puslapio versijų