Obligacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CEO (aptarimas | indėlis)
CEO (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 14:
 
== Obligacijos rūšys ==
Obligacijos gali būti klasifikuojamos daugeliu kriterijų, tačiau paprasčiausia jas klasifikuoti pagal obligacijų prigimtį.
 
=== Vyriausybės obligacija ===
[[Vyriausybės obligacija]] - valstybės skolos vertybiniai popieriai, valstybės prisiimtas įsipareigojimas iš anksto sutartu terminu išpirkti obligaciją bei sumokėti nustatytas palūkanas. Laikoma, kad valstybės išleidžiamos obligacijos yra saugesnės ar net visiškai saugios, nes valstybė visada vykdo savo įsipareigojimus – t.y. laiku išperka obligacijas ir sumoka palūkanas. Tik išimtiniais atvejais dėl perversmų ar kataklizmų valstybės obligacijų išpirkimas gali būti atidėtas. Kaip tik dėl to, kad valstybės obligacijos laikomos saugiomis, už jas paprastai mokamos mažesnės palūkanos nei už įmonių obligacijas. Dėl šios priežasties valstybinės obligacijos dažnai būna ne tokios pelningos. Kita vertus, valstybinių obligacijų pelningumas priklauso nuo obligacijų rizikos (vyriausybės, valiutos, infliacijos). Vyriausybės dažniausiai išleidžia ilgalaikes obligacijų emisijas nuo 1 iki 30 metų, rečiau skolinasi lėšas iki vienerių metų terminui. Beveik visų pasaulio valstybių vyriausybės leidžia obligacijas siekdamos pritraukti kapitalą.
 
=== Savivaldybės obligacija ===
[[savivaldybės obligacija|Savivaldybės obligacijos]] - Savivaldybių obligacijas JAV Municipalinių [[vertybiniai popieriai|vertybinių popierių]] cirkuliacijos teisinio reglamentavimo taryba apibrėžia kaip obligacijų leidėjo įsipareigojimą išmokėti pagrindinę sumą nustatytu laiku kartu su nustatyta [[palūkanų norma]].
 
Pagrindiniai skirtumai, skiriantys savivaldybių obligacijas nuo kitų ūkio subjektų obligacijų yra šie:
eilutė 28 ⟶ 27:
 
=== Bendrovių obligacijos ===
[[bendrovės obligacija|Bendrovių obligacijos]] – tai įmonių išleisti skolos vertybiniai popieriai, už kurių išpirkimą įmonės atsako visu savo turtu. Šie vertybiniai popieriai išleidžiami iki 30 metų laikotarpiu. Palūkanos už bendrovių obligacijas paprastai yra didesnės nei už Vyriausybės vertybinius popierius. Privačių kompanijų obligacijos laikomos rizikingesnėmis už valstybines obligacijas, tačiau rizika priklauso nuo konkrečios kompanijos. Privačių kompanijų obligacijų reitingai ir kaina daug labiau svyruoja nei valstybinių obligacijų, kadangi kompanijų finansinė padėtis nėra tokia stabili kaip vyriausybių.
 
Esminiai bendrovių obligacijų bruožai:
eilutė 59 ⟶ 58:
 
* Konvertuojamosios obligacijos - šios obligacijos, jų savininkui suteikia teisę konvertuoti turimas obligacijas į emitento akcijas pagal iš anksto nustatytą konvertavimo koeficientą. Tokia obligacijos savybė gali būti suteikiama beveik visoms obligacijoms, norint jas padaryti patrauklesnes.
* [[euroobligacija|Euroobligacijos]] – tai ne nacionaline valiuta išleistos obligacijos (pvz. Lietuvoje veikiančios kompanijos Lietuvoje platinamos obligacijos, kurių atsiskaitymo valiuta yra JAV doleris).
* šiukšlinės[[šiukšlinė obligacija|Šiukšlinės obligacijos]] - menkos kokybės, bet dideles palūkanas teikiančios obligacijos, kurias išleidžia silpnos įmonės. Menkas obligacijos įvertinimas reiškia didelę tikimybę, kad obligacija ištikus bankrotui nebus išpirkta.
 
== Obligacijos vertė ==
 
Obligacijos vertė [[rinka|rinkoje]] priklauso nuo tuo metu rinkos [[Pageidaujama palūkanų norma|pageidaujamos palūkanų normos]]. Palūkanų normai augant, obligacijos vertė krenta, palūkanų normai mažėjant – obligacijų vertė kyla.
 
'''Nominali vertė''' – kaina, užrašyta ant obligacijos.