|
== Obligacijos rūšys ==
Obligacijos gali būti klasifikuojamos daugeliu kriterijų, tačiau paprasčiausia jas klasifikuoti pagal obligacijų prigimtį.
Pagrindinės obligacijų tipai ir rūšys, kurios naudojamos pasaulinėje praktikoje, yra šios:
* [[vyriausybės obligacija|Vyriausybinė]], [[municipalinė obligacija]] – VP, liudijantis kredito suteikimą, kuriame skolininku yra valstybės ar savivaldybės institucijos.
* [[Kupono obligacija]] – obligacijos turi [[kuponas|kuponus]], pagal kuriuos išmokamos [[palūkanos]].
=== Kupono obligacijos ===
Kuponas – tai išperkamas talonas su atspausdinta skaitine kupono norma. Palūkanos yra išmokamos iškerpant atitinkamą kuponą iš obligacijos lapo. Priklausomai nuo [[emisija|emisijos]] sąlygų, palūkanos gali būti mokamos kartą per metus, kas pusmetį, ar netgi kas ketvirtį. Kuo dažniau yra mokamos palūkanos, tuo didesnė yra tos obligacijos rinkos kaina ir tuo ji naudingesnė investuotojams. Kuponinių mokėjimų taikymas labai paįvairina obligacijų rūšis. Pagal kuponinius mokėjimus užsienio praktikoje obligacijos skirstomos į
* obligacijas su fiksuota mokėjimo norma;
* obligacijas su kintama mokėjimo norma, kuri priklauso nuo banko palūkanų lygio;
* obligacijas su tolygiai augančiais mokėjimais, kai palūkanų norma priklauso nuo mokėjimo metų. Tokios obligacijos investuojamos labai patrauklios infliacijos sąlygomis;
* obligacija su nuliniu kuponu. Išleidžiant obligacijas su nuliniu kuponu, emisijos kaina yra nustatoma žemiau nominalo ir palūkanos yra sumokamos iš karto, o ne už ketvirtį, pusmetį ar metus;
* mišraus tipo obligacija, kai dalis obligacijų terminalo palūkanų mokamos pagal fiksuotą normą, o dalis – pagal kintamą.
* vardinė obligacija – šių obligacijų savininkai yra užregistruoti įmonėje. Parduodant obligaciją, įmonėje yra fiksuojamas naujas jos savininkas.
Vardinės obligacijos gali turėti papildomų teisių, palyginti su pareikštinėmis obligacijomis.
=== Hipotekos obligacija ===
| 