Lietuvos katalikų bažnyčios kronika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Nuorodų į Ispanų tvarkymas (išsprendimas).
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 4:
 
== Ištakos ==
Idėją leisti periodinį pogrindžio leidinį [[1972]] metaism. įgyvendino vienas [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]] vyskupijos veikliųjų kunigų sambūrių neoficialus vadovas kun. Sigitas Tamkevičius SJ (dabartinis [[Kaunas|Kauno]] arkivyskupas), kuris buvobuvęs leidinio vyriausiasisvyriausiuoju redaktoriusredaktoriumi bei jo leidimo pagrindinispagrindiniu koordinatoriuskoordinatoriumi iki [[1983]] m., kai jį areštavo [[KGB]]. Norėdamas, kad naujasis leidinys būtų palaimintas Bažnyčios, kun. S. Tamkevičius SJ nuvyko pas tremtinį vyskupą [[Vincentas Sladkevičius|Vincentą Sladkevičių]], kuris, pritaręs sumanymui, pasiūlė leidinį pavadinti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“. Vadovaujant kun. J. Borutai SJ, „LKB Kronika“ buvo leidžiama iki [[1989]] m. prasidėjusio Atgimimo, jos leidimas nutrauktas pačių leidėjų sprendimu.
 
== Rengimas ir platinimas ==
„LKB kronikos“ redagavimas buvo ne vien sunkus, bet vienas pavojingiausių užsiėmimų [[Tarybų Sąjunga|sovietų okupuotoje Lietuvoje]]. Vyriausiasis redaktorius bei leidimo pagrindinis koordinatorius nuo žurnalo leidybos pradžios iki arešto [[1983]] m. buvo kun. Sigitas Tamkevičius SJ. Pirmąjį numerį parengti padėjo [[Petras Plumpa]], ses. [[Genovaitė Navickaitė]]. [[1975]] m. kun. S. Tamkevičiui SJ ėmė talkinti ses. [[Gerarda Elena Šuliauskaitė]], kuriai ilgus metus teko didžiulis leidinio redagavimo bei rengimo darbo krūvis. Renkant medžiagą, kurios didžiąją dalį sudarydavo sovietinės valdžios vykdomo persekiojimo faktai, taip pat dauginant bei platinant leidinį talkindavo nemažas būrys kunigų, seserų bei pasauliečių. Žurnalą dvasiškai ir finansiškai rėmė šviesiausi Lietuvos bei išeivijos dvasininkai. XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje grįžusi iš [[Sibiras|Sibiro]], kur buvo kalinama šešerius metus, į „ LKB kronikos“ bendradarbių gretas vėl įsitraukė ses. [[Nijolė Sadūnaitė]].
 
== Publikacijų turinys ==
Eilutė 15:
 
== Persekiojimai ir represijos ==
Pagrindinė „LKB kroniką“ persekiojusi institucija buvo [[KGB]] – TSRS Valstybės saugumo komitetas. [[1973]] m. KGB ėmėsi likviduoti slaptas religinės literatūros spaustuves. Lapkričio mėnesį įvykdytos kratos daugiau kaip 40 asmenų butuose. Buvo suimti „LKB Kronikos“ bendradarbiai: [[Petras Plumpa]], [[Povilas Petronis]], [[Jonas Stašaitis]]. [[1974]] m. suimami [[Virgilijus Jaugelis]], [[Juozas Gražys]], [[Nijolė Sadūnaitė]], [[Antanas Patriubavičius]]. [[1983]] metaism. kun. [[Alfonsas Svarinskas|Alfonso Svarinsko]] teisme buvo suimtas „LKB Kronikos“ redaktorius kun. [[Sigitas Tamkevičius]] SJ ir nuteistas 6 metams laisvės atėmimo ir 4 metams tremties. „[[1984]] m. pavasarį į Permės lagerį atvyko tardytojas J. Urbonas ir pasikvietė pokalbiui. Po kurio laiko atsisuko į mane ir pasakė: „Jūs buvote „LKB Kronikos“ redaktorius“. Tikriausiai tikėjosi, kad būdamas nuteistas, prisipažinsiu. „Ar „LKB Kronika“ jau neina?“ – paklausiau. „Eina“,- išgirdau atsakymą, kuris buvo ne mažiau brangus kaip kalinio duona. O paskui informacija nutrūko iki [[1988]] m. Kai būdamas Sibire sužinojau, kad per pačius sunkiausius saugumo siautėjimo metus „LKB Kroniką“ išlaikė gyvą kelios seserys vienuolės ir kun. [[Jonas Boruta (1944)|Jonas Boruta]] SJ. Per 17 metų [[KGB]] nesugebėjo likviduoti „LKB Kronikos“, - tai iš tiesų stebuklas, kai žinai, kiek ši represinė mašina turėjo etatinių darbuotojų ir informatorių. <ref>Kronika. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika: jubiliejinės konferencijos medžiaga, Prano Vaičaičio draugija 1998, ISBN 9986-851-17-3 </ref>.
 
== Skleidimas pasaulyje ==