Ungura: Skirtumas tarp puslapio versijų

38 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
S
nėra keitimo aprašymo
S (robotas Pridedama: war:Węgorzewo)
S
[[Vaizdas:Wegorzewo.jpg|thumb|Angerburgo pilis]]
[[Vaizdas:Ungura2.JPG|thumb|Miesto centras]]
'''Ungura''', dab. '''Vengoževas''' ({{pl|Węgorzewo}}; {{de|Angerburg}}, {{lt|Ungura}}) – miestas šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Varmijos Mozūrų vaivadija|Varmijos Mozūruose]], pasienyje su [[Kaliningrado srsritis|Kaliningrado sritimi]]itimi. [[Unguros pavietas|Unguros pavieto]] ir [[Unguros valsčius|valčiaus]] centras. Vienas svarbiausių šiaurės Lenkijos [[turizmasTurizmas|turizmo]] centrų. 12 186 gyventojai (2004 m.)
 
== Istorija ==
Minimas nuo [[1335]] m., kai [[kryžiuočiai]] ant [[Angrapė]]s upės kranto pasistatė medinę pilį ir pavadino ją Angerburgu. [[1365]] m. [[lietuviai]] pilį sugriovė, bet [[vokiečiai]] netrukus toje pačioje vietoje pasistatė mūrinę pilį. [[XV a.]] aplink pilį pradėjo kurti miestelis, vadintas ''Gerothwohl''. [[1479]] m. [[Varmija|Varmijos]] [[vyskupas]] Lukašas Vacenrodė leido [[priešpilis|priešpilyje]] pastatyti [[koplyčia|koplyčią]]. Nuo [[1510]] m. miestelis dokumentuose vadinamas Naujuoju Kaimu, [[1514]] m. jam suteikta privilegija. [[1571]] m. balandžio 14 d. [[kunigaikštis]] [[Albrechtas Frydrichas Hohencolernas]] suteikė miesto teises. [[1656]] m. miestą nusiaubė [[totoriai]], žuvo daug [[lietuvininkai|lietuvininkų]], kurių vieton netrukus atsikėlė [[lenkai]] [[mozūrai]]. Atsikėlėliai miestą pradėjo vadinti Vengoborku. Po [[1709]]-[[1710]] m. [[maras|maro]] ir bado, kai mirė du trečdaliai miesto gyventojų, prasidėjusi [[Didžioji Prūsijos kolonizacija]] pakeitė etninę sudėtį, miestelio gyventojų daugumą sudarė atsikėlėliai iš [[Zalcburgas|Zalcburgo]]. [[1730]] m. miestelio gatves pradėta apšviesti [[liktarna|liktarnomis]]. [[1734]] m. Anderburgo pilyje gyveno atsistatydinęs [[Lenkijos karalius]] Stanislovas Leščinskis. [[1740]] m. inžinierius Vladislavas Suchodolecas pastatė vandentiekį, vanduo pasiekė miestelėnų namus ir pilį. [[1829]] m. įsteigta pirmoji Mozūrijoje mokytojų seminarija. XX a. pradžioje miestelio gyvenimą pagyvino prasidėjęs turizmo bumas ir nutiestas [[geležinkelis]], nuo Unguros išsišakojęs penkiomis kryptimis. Iki [[1945]] m. priklausė [[Rytų Prūsija]]i, buvo [[Unguros apskrapskritis|Unguros apskrities]]ities centras.
 
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais ties Ungura vyko nuožmios kovos tarp Vokietijos ir [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s, tačiau miestas beveik nenukentėjo. Tarpukariu Unguros apylinkės vėl tapo vandens turizmo centru. 1945 m. Raudonoji armija miestą subombardavo, buvo sugriauta apie 80 % pastatų. Po karo atiteko Lenkijai ir oficialiai pavadintas Vengorževu.
31 606

pakeitimai