Klaipėdos apskritis: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1920]] m. įsigaliojus [[Versalio taikos sutartis|Versalio taikos sutarčiai]], Klaipėdos krašto valdymą iš Vokietijos [[Antantė]]s valstybių vardu perėmė [[Prancūzija]]. Klaipėdos apskritis tuomet tapo naujo teritorinio vieneto – [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] – dalimi. Apskrities ribos ir kompetencija išliko nepakitę ir Lietuvai [[1923]] m. prisijungus Klaipėdos kraštą, kadangi krašte galiojo autonominiai įstatymai. [[1939]]–[[1944]] m. Klaipėdos apskritis vėl buvo [[Vokietijos imperija|Vokietijos Reicho]] sudėtyje, Rytų Prūsijos provincijos [[Gumbinės apygapygarda|Gumbinės apygardoje]]ardoje.

Apskrities teritorijos didžiąją dalį užėmus Raudonajai armijai, [[1944]] m. [[lapkričio 24]] d. Klaipėdos apskritis buvo atkurta senosiose ribose. Po [[1945]] m. nustatytas apskrities dydis ir valsčių kiekis joje ilgainiui kito, [[1947]] m. panaikinti 9 valsčiai ir priskirti 3 nauji valsčiai (Endriejavo, Gargždų ir Veiviržėnų). [[1950]] m. [[birželio 20]] d. apskritis buvo panaikinta, jo teritorija perduota [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos]] (24 apylinkės), [[Kretingos rajonas|Kretingos]] (1 apylinkė), [[Priekulės rajrajonas|Priekulės]] (15 apylinkių) ir [[Rietavo rajrajonas|Rietavo rajonams]] (4 apylinkės) rajonams.