|
1989 m. birželio mėn. Madride susitikusi Europos Vadovų Taryba priėmė [[Ekonominė ir valiutų sąjunga|ekonominės ir pinigų sąjungos]]. kūrimo trijų etapų planą. Šis planas buvo įtrauktas į 1991 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos pasirašytą Mastrichto sutartį dėl Europos Sąjungos.
== Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) ==
=== Trys etapai ===
Pirmuoju etapu, prasidėjusiu 1990 m. liepos 1 d., pasiekti šie tikslai:
* visiškai laisvas kapitalo judėjimas ES (panaikintos keitimo kursų kontrolės priemonės);
* daugiau lėšų skirta Europos regionų skirtumams pašalinti (struktūriniai fondai);
* ekonominė konvergencija, vykdant daugiašalį valstybių narių ekonomikos politikos stebėjimą.
Antrasis etapas prasidėjo 1994 m. sausio 1 d. Numatyta:
* Frankfurte įsteigti Europos pinigų institutą (EPI), kuriame dirbtų ES valstybių centrinių bankų valdytojai;
* užtikrinti nacionalinių centrinių bankų nepriklausomumą;
* nustatyti nacionalinių biudžetų deficito ribojimo taisykles.
Trečiasis etapas – euro atsiradimas. 1999 m. sausio 1 d. 11 šalių pradėjo naudoti eurą – jis tapo bendra Austrijos, Belgijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Portugalijos ir Ispanijos valiuta. (Graikija prie šių šalių prisijungė 2001 m. sausio 1 d.) Nuo tada Europos centrinis bankas perėmė EPI funkcijas ir tapo atsakingas už euro pagrindu kuriamą ir įgyvendinamą pinigų politiką.
2002 m. sausio 1 d. šioje 12 valstybių euro zonoje buvo paleisti į apyvartą euro banknotai ir monetos. Po dviejų mėnesių iš apyvartos buvo išimtos nacionalinės valiutos. Nuo tada euras yra vienintelė teisėta mokėjimo priemonė, atliekant visus grynųjų pinigų ir banko sandorius euro zonos šalyse, kuriose gyvena daugiau kaip du trečdaliai visų ES gyventojų.
== Išnašos ==
| 