Vytautas Alantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
red.
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas = lit
| vardas = Vytautas Alantas{{PAGENAME}}
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{gimėGimė|1902|606|18}}
| gimimo vieta = [[Sidabravas]], [[Naujamiesčio valsčius]]
| mirties data = {{mirėMirė|1990|604|24|1902|606|18}}
| mirties vieta = [[Detroitas]], palaidotas [[Kaunas|KauneJAV]]
| tautybė =
| tėvas = Adomas Jakševičius
| sutuoktinis =
| motina = Agnieška Kurlenskaitė
| tėvai =
| sutuoktinis = Elena Petrikaitė,<br> Irena Baleišytė-Alantienė
| vaikai = Algis, Ginas
| veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, žurnalistas
| veikla = prozininkas, dramaturgas, poetas, žurnalistas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater = * [[1929]] m. [[Monpeljė universitetas]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
eilutė 26 ⟶ 27:
| pastabos =
}}
 
'''Vytautas Alantas''' (tikrojiiki pavardė[[1937]] m. '''Vytautas Benjaminas Jakševičius''', [[1902]] m. [[birželio 18]] d. [[Sidabravas|Sidabrave]], [[Naujamiesčio valsčius]] - [[1990]] m. [[birželiobalandžio 24]] d. [[Detroitas]], palaidotas [[Kaunas|KauneDetroite]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojasprozininkas, dramaturgas, poetas, publicistas, žurnalistas.
 
== Biografija ==
Mokėsi pas daraktorius Sidabrave ir [[Šeduva|Šeduvoje]]. Nuo [[1912]] m. su pertraukomis mokėsi [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]], iš pradžių rusiškoje, nuo [[1917]] m. lietuviškoje, ir [[1923]] m. ją baigė. [[1919]] m. [[TLE|Lietuvos kariuomenės]] savanoris, iš kurios po pusmečio buvo išleistas tęsti mokslo. Mokydamasis šeštoje klasėje, pradėjo rašyti eilėraščius, dalyvavo [[ateitininkai|ateitininkų]] veikloje.
[[1919]] m. [[Lietuvos kariuomenė]]s savanoris, bet paskirtas raštininku Kaune padavė prašymą atleisti. [[1923]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnaziją]]. [[1923]]-[[1924]] m. studijavo [[VDU|Kauno universiteto]] Humanitarinių mokslų fakultete, [[1929]] m. baigė [[Monpeljė universitetas|Monpeljė universitetą]] [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. {{šaltinis|{{ŽE|16}}}}
 
1923–[[1924]] m. studijavo [[VDU|Lietuvos universiteto]] Humanitarinių mokslų fakultete. Dėl lėšų stokos nebeįstengė tęsti studijų, 1924–[[1925]] m. mokytojavo [[Plungės gimnazija|Plungės gimnazijoje]]. Mokydamas lietuvių kalbos ir literatūros, ir pats intensyviai rašė eilėraščius. Tuomet kūrybai [[slapyvardis|slapyvardžiu]] pasirinko kairiojo [[Minija|Minijos]] intako – [[Alantas|Alanto]] – pavadinimą. Upelio vardą, šaltinio, versmės sinonimą, 1937 m. oficialiai įteisino vietoj ''Jakševičiaus'' kaip pavardę. <ref>[http://ct.svs.lt/lmenas/?leid_id=2909&kas=straipsnis&st_id=529 Būkime gerais lietuviais // Literatūra ir menas, 2002-07-26, Nr. 2909]</ref> 1925–[[1929]] m. studijavo [[Monpeljė universitetas|Monpeljė universitete]] ([[Prancūzija]]). {{šaltinis|{{ŽE|16}}}}
 
[[1930]]–[[1934]] m. prancūzų skyriaus redaktorius [[ELTA|Eltoje]]. 1934–[[1939]] m. laikraščio „[[Lietuvos aidas]]“ vyr. redaktorius. [[1940]] m. [[LŽS|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] pirmininkas.
 
1940 m., artėjant sovietinei okupacijai, pasitraukė į Vokietiją. Lietuvoje likusi šeima (žmona ir sūnus) [[1941]] m. birželį buvo ištremta į [[Sibiras|Sibirą]]. 1941–[[1944]] m. [[LNDT|Vilniaus dramos teatro]] direktorius. Vienas žymiausių [[tautininkai|tautininkų]] kultūrinės politikos ideologų. <ref>{{TLE|1|- 36|[[Vytautas Kazakevičius (1930)|Vytautas Kazakevičius]]}}</ref>
 
1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. Nuo [[1949]] m. gyveno [[JAV]]. Mokėjo prancūzų ir vokiečių kalbas, tačiau sunkiai kalbėjo angliškai, todėl galėjo dirbti tik juodadarbiu. Įsikūrė [[Detroitas|Detroite]], paprastu darbininku įsidarbino automobilių gamykloje „[[Ford]]“ ir pradirbo ten devyniolika metų, iki pat pensijos. Daug rašydavo po darbo, naktimis. [[1967]]–[[1971]] m. [[Lietuvių žurnalistų sąjunga|Lietuvių žurnalistų draugijos]] pirmininkas.
 
Mirė Detroite. [[1992]] m. [[birželio 12]] d. perlaidotas [[Kaunas|Kaune]], [[Petrašiūnų kapinės]]e.
[[1930]]–[[1934]] m. [[ELTA|Eltos]] redaktorius. [[1934]]–[[1939]] m. laikraščio „[[Lietuvos aidas]]“ vyr. redaktorius, [[1941]]–[[1944]] m. [[Vilniaus teatras|Vilniaus teatro]] direktorius. Vienas žymiausių tautininkų kultūrinės politikos ideologų. 1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], nuo [[1949]] m. gyveno [[JAV]], [[1967]]–[[1971]] m. Lietuvių žurnalistų draugijos pirmininkas.
 
== Kūryba ==
Dar Lietuvoje išleido apsakymų rinkinių, publicistikos knygą, sukūrė pjesių. Išeivijoje parašė romanų, novelių, dramų, eilėraščių. Romanuose vaizduojama Lietuvos senovė, aukštinama [[baltai|baltų]] kultūra, neigiamai vertinamas [[krikščionybė]]s poveikis lietuvių tautai, parodytas nepriklausomos Lietuvos gyvenimas, ūkio kilimas, Lietuvos partizanų priešinimasis sovietiniams okupantams, atskleidžiama išeivių buities kasdienybė, keliamos moralinės problemos. Stiliui būdingas realizmo ir romantizmo siejimas, publicistiškumas, schematiškumas. Novelėse vyrauja romantinės meilės kolizijos, ryškus melodramatiškumas. Straipsniai apie lietuvių literatūrą, politiką, kultūrą. <ref>{{VLE|I|- 272|[[Kęstutis Saldžiūnas]]|Vytautas Alantas}}</ref> <ref>{{LLE|Alantas,[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/2002_42_42/07.html Tautybė ir krikščionybė stiprina tautą. Rašytojas Vytautas|[[Kęstutis SaldžiūnasAlantas kalba mums šiandien]]}}</ref>
 
== Bibliografija ==
eilutė 40 ⟶ 50:
* Tarp penkių ir septynių, apsakymai, 1934 m.
* Žygiuojanti tauta, apsakymai, 1939 m.
* Ant siūbuojančios žemės, novelės, [[1946]] m.
* Pragaro pošvaistės, romanas, [[1951]] m.
* Svetimos pagairės, novelės, [[1954]] m.
* Tarp dviejų gyvenimų, romanas, [[1960]] m.
* Dramos veikalai, dramų ir komedijų rinktinė, [[1963]] m.
* Nemunas teka per Atlantą, novelės, 1970 m.
* Amžinasis lietuvis, romanas, 2 t., [[1972]] m.
* Šventaragis, romanas, 2 t., 1972-[[1974]] m., 1998 m.
* Atspindžiai ūkanose, novelės, [[1976]] m.
* [[Romas Kalanta]], apybraiža, 1976 m.
* Liepkalnio sodyba, romanas, [[1977]] m.
* Gelmių balsai, novelės, [[1984]] m.
* Aušra Paliūnuose, romanas, [[1986]] m.
* Tauta istorijos vingiais, publicistika, Čikaga, [[1990]] m., Vilnius, 1992 m.
* Vytautas Alantas: gyvenimas ir kūryba: monografija (sud. Leonas Peleckis-Kaktavičius). - Šiauliai: Literatūros almanacho „Varpai“ redakcija, 2009. - 368 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-667-12-4
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
{{DEFAULTSORT:Alantas, Vytautas }}
[[Kategorija:Lietuvos rašytojaiAteitininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos publicistai]]
[[Kategorija:Lietuvos dramaturgai]]
[[Kategorija:Lietuvos poetai]]
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]]
[[Kategorija:JAV lietuviai]]