Stanislovas Augustas Poniatovskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
tikslinimai
Eilutė 21:
|parašas=Signature of Stanisław August Poniatowski.PNG |vikiteka= Category:Stanislaus II August of Poland
}}[[Vaizdas:Polish-Lithuanian Commonwealth in 1772.PNG|thumb|250px|Lietuva ir Lenkija 1772 metais]]
'''Stanislovas Augustas Poniatovskis''' ({{pl|Stanisław August Poniatowski}}, nuo 1765 m. ''Stanisław August Poniatowski'',; [[1732]] m. [[sausio 17]] d. [[Volčinas|Volčine]], dab. [[Baltarusija]] – [[1798]] m. [[vasario 12]] d. [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], [[Rusija]]) – paskutinis [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] [[karalius]] ([[1764]] – [[1795]] m.). [[Krokuva|Krokuvos]] kašteliono Stanislavo Poniatovskio ([[1676]]-[[1762]] m.) ir Konstancijos Čartoriskaitės ([[1700]]-[[1759]] m.) sūnus.
 
Anos Petrovnos ([[1757]] – 1759 m.) su ''Jekaterina Aleksejevna'' ([[1729]] – [[1796]] m., tikroji pavardė ''Sofija Augusta Frederika fon Anhalt-Zerbst'', [[1762]]–[[1796]] m. Rusijos imperatorė [[Jekaterina II]]) ir trijų sūnų bei dviejų dukterų su Elžbieta Grabovska tėvas. Vienas imperatorės [[Jekaterina II|Jekaterinos II]] meilužių.
 
== Biografija ==
 
[[Krokuva|Krokuvos]] kašteliono, ilgamečio Švedijos karaliaus [[Karolis XII|Karolio XII]]-ojo patikėtinio Stanislavo Poniatovskio ([[1676]]-[[1762]] m.) ir princesės Konstancijos Čartoriskaitės ([[1700]]-[[1759]] m.) sūnus.
Buvo ypatingų gabumų ir nepaprastos inteligencijos žmogus. Keliaudamas po [[Prancūzija|Prancūziją]] ir [[Anglija|Angliją]], susipažino su Švietimo epochos [[Europa|Europos]] [[kultūra]], su [[Čartoriskiai]]s dalyvaudamas politiniame gyvenime gerai susipažino ir su [[ATR|Respublikos]] situacija. [[1752]] m. dėl oratorinių gabumų išrinktas Abiejų Tautų Respublikos [[ATR Seimas|Seimo]] atstovu. [[1755]] m. Čartoriskiams užtarus įtrauktas į [[JK|Britanijos]] ambasadoriaus Sankt Peterburge Čarlzo Hanberio Viljamso svitą. [[1757]] –[[1758]] m. Rusijos [[Kancleris|kancleriui]] A. Bestuževui – Riuminui padedant gavo akreditaciją prie Rusijos sosto kaip [[Saksonija|Saksonijos]] ambasadorius. Jaunas gražus turtuolis iškart patraukė trimis metais vyresnės Didžiosios kunigaikštienės, sosto paveldėtojo, būsimojo Rusijos imperatoriaus [[Petras III|Petro III]] žmonos, Jekaterinos Aleksejevnos dėmesį ir tapo vienu iš jos favoritų.
 
Anos Petrovnos ([[1757]] – 1759 m.) su ''Jekaterina Aleksejevna'' ([[1729]] – [[1796]] m., tikroji pavardė ''Sofija Augusta Frederika fon Anhalt-Zerbst'', [[1762]]–[[1796]] m. Rusijos imperatorė [[Jekaterina II]]) ir trijų sūnų bei dviejų dukterų su Elžbieta Grabovska tėvas. Vienas imperatorės [[Jekaterina II|Jekaterinos II]] meilužių.
 
Buvo ypatingų gabumų ir nepaprastos inteligencijos žmogus. Keliaudamas po [[Prancūzija|Prancūziją]] ir [[Anglija|Angliją]], susipažino su Švietimo epochos [[Europa|Europos]] [[kultūra]], su [[Čartoriskiai]]s dalyvaudamas politiniame gyvenime gerai susipažino ir su [[ATR|Respublikos]] situacija. [[1752]] m. dėl oratorinių gabumų išrinktas Abiejų Tautų Respublikos [[ATR Seimas|Seimo]] atstovu. [[1755]] m. Čartoriskiams užtarus įtrauktas į [[JK|Britanijos]] ambasadoriaus Sankt Peterburge Čarlzo Hanberio Viljamso svitą. [[1757]] –[[1758]] m. Rusijos [[Kancleris|kancleriui]] A. Bestuževui – Riuminui padedant gavo akreditaciją prie Rusijos sosto kaip [[Saksonija|Saksonijos]] ambasadorius. Jaunas gražus turtuolis iškart patraukė trimis metais vyresnės Didžiosios kunigaikštienės, sosto paveldėtojo, būsimojo Rusijos imperatoriaus [[Petras III|Petro III]] žmonos, Jekaterinos Aleksejevnos dėmesį ir tapo vienu iš jos favoritų.
 
[[1761]] m. mirus Rusijos imperatorei [[Jelizaveta]]i Petrovnai, imperatoriumi tapo [[Petras III]], tačiau juo nebuvo patenkinti Rusijos didikai [[Grigorijus Orlovas]], [[Platonas Zubovas]] ir kiti. [[1762]] m. [[birželio 28]] d. [[Petras III]] buvo nuverstas, Rusijos imperatore tapo jo žmona [[Jekaterina II]].