Justinas Bonaventūra Pranaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Justinas Bonaventūra Pranaitis''' ([[1861]] m. [[liepos 27]] d. Zanavykijoje, [[Griškabūdis|Griškabūdžio]] parapijoje, [[Panenupiai|Panenupių]] kaime - [[1917]] m. [[sausio 28]] d. [[sausio 28]] d. [[Peterburg]]e) - Peterburgo akademijos hebraistikos profesorius, kunigas, misionierius, keliautojas, visuomenės veikėjas ir spaudos bendradarbis.
Justinas Bonaventūra Pranaitis gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Tėvas - Eliziejus Pranaitis, motina - Marijona Pranaitienė. Sesers Marijonos vyras - [[Saliamonas Banaitis]]. Pradinį išsilavinimą įgijo Lukšiuose ir Griškabūdyje, Marijampolės gimnazijoje baigė 4 klases. [[1878]] m. įstojo į [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]]. Nuo [[1883]] m. toliau studijavo teologiją Peterburgo akademijoje, apgynė magistro darbą „Christianus in Talmude Iudaeorum sive Rabbinicae doctrinae de Christianis secreta", teologijos magistras (1887 m.). Taip pat gilinosi į hebraistiką. Peterburgo akademijos hebraistikos profesorius Danielius Chwolson J. Pranaitį pripažino geriausiu savo studentu. Pranaitis baigęs studijas, tapo Hebrajų kalbos katedros vedėju, buvo hebrajų kalbos, liturgijos ir bažnytinio giedojimo dėstytojas. Nuo [[1890]] m. Peterburgo akademijos dvasios vadovas, nuo [[1891]] m. – vicerektorius.
[[1886]] m. Griškabūdyje Seinų vyskupo padėjėjas [[Juozapas Holiakas|Juozas Olekas]] įšventino kunigu. Sielovadininkas Nižnij Novgorode, Urale bei kitose 1863 metų sukilėlių tremties vietose Sibire. [[1897]] m. pasiųstas „ištirti Turkestano katalikų padėties“, nuo [[1900]] m. - misionierius (savo noru) Turkestane. Užsiėmė čia esančių latvių, vokiečių, lenkų, prancūzų katalikų sielovada, buvo čia gyvenančių lietuvių, vokiečių, lenkų, prancūzų, italų ir kitų europiečių katalikų dvasios vadovu.
Eilutė 7:
Puikiai mokėjo 6 kalbas.
Mirus palaikai nugabenti į [[Taškentas|Taškentą]], palaidoti prie Pranaičio statytos bažnyčios. [[1923]] m. bolševikai kapą išniekino, išmetė palaikus (jų buvimo vieta iki šiol nežinoma).
== Bibliografija ==
|