[[Eukariotai|Eukariotinių}}]] ląstelių žiuželių storis siekia 200 nm, o ilgis 100 µm ir daugiau. [[Eukariotai|Eukariotų]] žiuželiai, dar vadinami blakstienėlėmis arba gaureliais, skiriasi savo sandara ir evoliucine kilme nuo bakterinių žiuželių. Vienintelis panašumas tarp bakterinių, archėjinių ir eukariotinių žiuželių yra tai kad jie išsikiša iš ląstelės ir lankstydamiesi sukuria varomąją jėgą.
Eukariotinis žiuželis yra sudarytas iš sukibusių devynių porų [[mikrovamzdelis|mikrovamzdelių}}]] (dupletų), kurie apsupa du viengubus centrinius [[mikrovamzdelis|mikrovamzdelius]]. Tokia „9+2“ struktūra būdinga [[eukariotai|eukariotiniams]] žiuželiams. Ji sudaro žiuželio šerdį dar vadinamą [[aksonema|aksonema]]. Išoriniai [[mikrovamzdelis|mikrovamzdelių]] dupletai sujungti [[neksinas|neksinu]]. Kiekvieno [[eukariotai|eukariotinio]] žiuželio pamate yra bazalinis kūnelis arba [[kinetosoma|kinetosoma]], kurios ilgis apie 500 nm. Bazalinis kūnelis struktūriškai panašus į [[centriolė|centriolę]]. Žiuželis yra padengtas ląstelės membrana, todėl jis susijungia su ląstelės [[citoplazma|citoplazma]]. Visi išoriniai devyni [[mikrovamzdelis|mikrovamzdelių]] dupletai turi [[dineinas|dineino]] „rankas“ (trys išorinės ir dvi vidinės), kurios stiebiasi į greta esantį [[mikrovamzdelis|mikrovamzdelių]] dupletą. [[Dineinas|Dineino]] „rankos“ hidrolizuoja ATP ir sukelia [[mikrovamzdelis|mikrovamzdelių]] dupleto judesį taip, kad visi devyni [[mikrovamzdelis|mikrovamzdelių}} dupletai visi kartu pastumiami viena linkme.
