Žiuželis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Flagellum-beating.png|200px|thumb|right|Eukariotinių žiuželio ir blakstienėlės judėsenos. Kairėje - būdinga sukamoji žiuželio, dešinėje - irkluojamoji blakstienėlės judėsena.]]
'''Žiuželiai''' ({{la|flagella}}) – judrios [[citoplazma|citoplazmos]] ataugos. Išilgai žiuželio praeina 20 [[mikrovamzdelis|mikrovamzdelių]], kurie yra stipriai prisitvirtinę prie pagrindo, todėl žiuželis išlinksta. [[Eukariotai|Eukariotinių]] ląstelių žiuželių storis siekia 200 nm, o ilgis 100
Trumpesni už žiuželius (paprastai 10-20
[[Prokariotai|Prokariotinių]] ląstelių žiuželiai yra mažesni, jų skermuo 10-20 nm, o ilgis 12
Eukariotų žiuželiai paprastai naudoja [[ATP]] energiją. Žmogaus organizme žiuželius turi [[spermatozoidas|spermatozoidai]] ir [[kvėpavimo sistema|kvėpavimo takus]] išklojančios ląstelės.
=== Žiuželių tipai ===
Išskiriami trys žiuželių tipai:
* Bakteriniai žiuželiai
* Archėjiniai žiuželiai
* [[Eukariotai|Eukariotiniai]] žiuželiai
=== Eukariotiniai žiuželiai ===
[[Eukariotai|Eukariotinių}} ląstelių žiuželių storis siekia 200 nm, o ilgis 100 µm ir daugiau. [[Eukariotai|Eukariotų]] žiuželiai, dar vadinami blakstienėlėmis arba gaureliais, skiriasi savo sandara ir evoliucine kilme nuo bakterinių žiuželių. Vienintelis panašumas tarp bakterinių, archėjinių ir eukariotinių žiuželių yra tai kad jie išsikiša iš ląstelės ir lankstydamiesi sukuria varomąją jėgą.
Eukariotinis žiuželis yra sudarytas iš sukibusių devynių porų [[mikrovamzdelis|mikrovamzdelių}} (dupletų), kurie apsupa du viengubus centrinius [[mikrovamzdelis|mikrovamzdelius]]. Tokia „9+2“ struktūra būdinga [[eukariotai|eukariotiniams]] žiuželiams. Ji sudaro žiuželio šerdį dar vadinamą [[aksonema|aksonema]]. Išoriniai [[mikrovamzdelis|mikrovamzdelių]] dupletai sujungti [[neksinas|neksinu]]. Kiekvieno [[eukariotai|eukariotinio]] žiuželio pamate yra bazalinis kūnelis arba [[kinetosoma|kinetosoma]], kurios ilgis apie 500 nm. Bazalinis kūnelis struktūriškai panašus į [[centriolė|centriolę]]. Žiuželis yra padengtas ląstelės membrana, todėl jis susijungia su ląstelės [[citoplazma|citoplazma]]. Visi išoriniai devyni [[mikrovamzdelis|mikrovamzdelių]] dupletai turi [[dineinas|dineino]] „rankas“ (trys išorinės ir dvi vidinės), kurios stiebiasi į greta esantį [[mikrovamzdelis|mikrovamzdelių]] dupletą. [[Dineinas|Dineino]] „rankos“ hidrolizuoja ATP ir sukelia [[mikrovamzdelis|mikrovamzdelių]] dupleto judesį taip, kad visi devyni [[mikrovamzdelis|mikrovamzdelių}} dupletai visi kartu pastumiami viena linkme.
eilutė 14 ⟶ 27:
[[Vaizdas:Flagellum_base_diagram_keys.svg|200px|thumb|right|Bakterinio žiuželio sandara. 1 - žiuželio siūlas, 2 - periplazminė ertmė, 3 - kablys, 5, 7, 10, 11 - žiedai, 9 - statorius.]]
[[bakterijos|Bakterijų]] žiuželiai yra kitokios sandaros ir kitaip veikia. Jie paprastai atlieka sukamąjį judesį ir yra varomi į ląstelę besiskverbiančių H<sup>+</sup> jonų (ląstelės [[Vandenilio potencialas|pH]] paprastai didesnis, be to, ji paprastai
Pagrindinę žiuželio masę (iki 95 %) sudaro ilgas, spirališkai susisukęs siūlas ([[fibrilė|fibrilė]]), kuris prie pat ląstelės sienelės sustorėja (iki 20-45 nm) ir išlinksta sudarydamas kablį. Kablys fibrilę pritvirtina prie pamatinio (bazinio) kūno, kuris įsiterpęs į ląstelės sienelę. Daugelio bakterijų siūlą sudaro tik vienas baltymas – [[flagelinas|flagelinas]]. [[flagelinas|Flagelino]] subvienetai susukti į spiralę, kurios viduje yra tuščiaviduris kanalas. Žiuželis auga nuo distalinio galo, į kurį pro vidinį kanalą patenka reikiami struktūriniai baltymų subvienetai. Tam tikrų bakterijų rūšių žiuželius iš išorės dengia apvalkalas, kuris yra sudarytas iš tokių pačių cheminių medžiagų kaip ir ląstelės sienelė.
Kablį sudaro baltymas, kuris nėra tapatus [[flagelinas|flagelinui]]. Jis padeda fibrilei lanksčiai susijungti su pamatiniu kūnu. Pamatinis kūnas sudarytas iš 2 ar 4 [[plazminė membrana|plazminėje membranoje]] ir sienelėje įsitvirtinusių žiedų, užmautų ant šerdies, kuri yra kablio tęsinys. Du vidiniai (S ir M) žiedai yra būtinos pamatinio kūno sudėtinės dalys, o du išorinius žiedus (P ir L) turi tik gramneigiamosios bakterijos, taigi jie judrumui nėra būtini. M žiedas yra plazminėje membranoje, S žiedas – gramneigiamųjų bakterijų periplazminėje ertmėje arba gramteigiamųjų bakterijų [[peptidoglikanas|peptidoglikano]] sienelėje. P ir L žiedai būna tik gramneigiamųjų bakterijų [[peptidoglikanas|peptidoglikano]] sluoksnyje ir išorinėje membranoje. P ir L žiedų funkcija susijusi su geresniu šerdies, perveriančios gramneigiamųjų bakterijų ląstelės sienelę, įtvirtinimu. Gramteigiamosiose bakterijose įtvirtinimo funkciją atlieka daugiasluoksnė stangri [[peptidoglikanas|peptidoglikano]] sienelė.
Žiuželių „variklis“ yra pamatinio kūno vidiniai žiedai , kurie gali suktis, suteikdami sukimo judesį su jais susijusiam žiuželio siūlui. Jei ląstelė turi daug žiuželių, visi jie jungiasi į pluoštą, sukdamiesi viena kryptimi. Dauginių žiuželių sukimasis perduodamas ląstelei, kuri ima suktis priešinga kryptimi. Žiuželio pagrindas sukasi apie 200–1000 apsisukimų per minutę greičiu. Žiuželiai padeda bakterijoms veiksmingai judėti (plaukti) skystoje aplinkoje ir, kiek lėčiau, standžių medžiagų paviršiumi.
Archėjų žiuželiai iš išorės panašūs į bakterijų žiuželius. Abu žiuželiai sudaro gijas, kurios išsikiša iš ląstelės ir judėdamos stumia ląstelę į priekį. Archėjų žiuželio struktūra unikali tuo, kad nėra centrinio kanalo. Bakterijų žiuželiai juda H + jonų (kartais Na+ jonų) pagalba, o archėjų žiuželiai naudoja ATP. Bakterijų žiuželių gijos gali judėti visos atskirai, savarankiškai. Archėjų žiuželį sudaro gijų, kurios pluošte juda kaip viena, visos kartu. Bakteriniai žiuželiai yra storesni nei archėjiniai žiuželiai, jų skersmuo nuo 10 iki 15 nm.
=== Žiuželių reikšmė ===
* Reikalingi viso organizmo judėjimui – [[bakterija|bakterijų]], [[dumbliai|dumblių]], [[grybas|grybų]]. [[Blakstienotosios kirmėlės]], [[infuzorijos]], daugelio [[bestuburiai|bestuburių]] vandeninės [[lerva|lervos]] juda blakstienėlėmis.
* Reikalingi reprodukcinių ląstelių judėjimui – [[izogameta|izogametų]], [[spermatozoidas|spermatozoidų]], [[zoospora|zoosporų]].
eilutė 22 ⟶ 43:
Pernašą atlieka ir blakstienėlės – [[nosis|nosies]] ir [[trachėja|trachėjos]], [[kiaušintakis|kiaušintakių]] gleivinės virpamosios [[ląstelė]]s ir kt.
=== Literatūros šaltiniai ===
# http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16983194
# http://www.uniprot.org/keywords/974
# http://www.daviddarling.info/encyclopedia/F/flagellum.html
# „Medicinos mikrobiologija ir virusologijos pagrindai“,A. Lasinskaitė - Čerkašina, A. Pavilonis, V. Vaičiuvėnas, Vitae Litera, 2005.
{{ląstelės organoidai}}
| |||