Beludžistanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[VII a.]] Beludžistanas buvo prijungtas prie [[Kalifatas|Kalifato]], čia prasidėjo islamizacija. Skirtingai nei regionuose šiauriau, kur jau [[IX a.]] formavosi vietinės dinastijos, Beludžistanas iki [[X a.]] pabaigos išliko Arabų kontrolėje. [[XI a.]] jį nukariavo [[seldžiukai]]. Tuo metu keitėsi regiono sudėtis - į čia iš vakarų migravo klajokliai iranėnai, kurie vėliau tapo [[beludžiai]]s, kurie stūmė vietos gyventojus (puštunų protėvius) į šiaurę - šie nuo tada apsigyveno [[Seisatanas|Seistane]]. Taip regionas tapo žinomas dabartiniu pavadinimu. Čia viešpatavo [[Guridai]], [[Chorezmidai]], [[Chulaguidai]] ir [[Timūridai]].

 

 

Nuo [[XVI a.]] dėl Beludžistano varžėsi dvi didelės imperijos - [[Mogolų imperija]] rytuose, ir [[Safavidų imperija]] vakaruose. [[1556]]-[[1595]] m. regionas priklausė Safavidams, vėliau iki [[1638]] m. - Mogolams, vėliau iki [[1708]] m. - vėl Safavidams. Imperijoms nusilpus, vėl valdė vietiniai bei afganų vadai. [[XVIII a.]] antroje pusėje pateko į [[Duranių imperija|Duranių valstybės]] priklausomybę. Vėliau čia įsigalėjo [[Britų imperija|Britų imperijos]] valdžia, regionas kelis kartus padalintas tarp jos kolonijų<ref>{{VLE|3}}</ref>.