01:13, 4 gruodžio 2010 versija taisyti Snooker (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 14 043 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		16:19, 11 gruodžio 2010 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 677 keitimai red. Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Žmogaus biografija ~~{{Infolentelė Rašytojas~~ \| fonas = off ~~\| vardas = Antanas Maceina~~ \| vardas = {{PAGENAME}} ~~\| nuotrauka = Antanas Maceina.jpg~~ \| titulas = ~~\| antraštė = Antanas Maceina~~ \| vaizdas = Antanas Maceina.jpg ~~\| gimė = [[1908]] m. sausio 27 d.<br />[[Bagrėnas]], [[Prienai\|Prienų]] rajonas~~ \| vaizdo plotis = 180px ~~\| mirė = [[1987]] m. sausio 27 d.<br />[[Miunsteris]], [[Vokietija]]~~ \| paveikslėlio apibūdinimas = ~~\| tautybė = Lietuvis~~ \| visas vardas = ~~\| išsilavinimas = Baigęs [[Prienai\|Prienų]] "Žiburio" gimnaziją~~ \| gimė = {{Gimė\|1908\|01\|27}} ~~\| titulai = Filosofas, pedagogas, poetas.~~ \| gimimo vieta = [[Bagrėnas]], [[Ašmintos valsčius]] ~~\| žymiausi_darbai=~~ \| mirė = {{Mirė\|1987\|01\|27\|1908\|01\|27}} ~~\| sutuoktinis =~~ \| mirties vieta = [[Miunsteris]], [[Vokietija]] ~~\| Titulai = Filosofas, pedagogas, poetas.~~ \| ~~partneris~~ palaidotas = \| tėvas = Aleksandras Maceina ~~\| ryšiai =~~ \| motina = Ieva Morkūnaitė ~~\| įtakojo =~~ \| ~~parašas~~ sutuoktinis = \| sutuoktinė = Julija Tverskaitė \| vaikai = Augustinas, Saulius, Danutė \| veikla = filosofas, pedagogas, poetas \| sritis = \| įstaigos = \| pareigos = \| partija = \| išsilavinimas = \| alma_mater = [[1932]] m. [[Vytauto Didžiojo universitetas]] \| doktorantūros_vadovas = \| studentai = \| žinomas = \| apdovanojimai = \| parašas = \| pastabos = }} '''Antanas Maceina''' ([[1908]] m. [[sausio 27]] d. [[Bagrėnas\|Bagrėno]] k., [[Ašminta\|Ašmintos]] valsčius, [[Marijampolės apskritis\|Marijampolės apskr]]. – [[1987]] m. [[sausio 27]] d. [[Miunsteris\|Miunsteryje]], [[Vokietija\|Vokietijoje]]) - vienas žymiausių [[Lietuva\|Lietuvos]] [[filosofas\|filosofų]], nugyvenęs gana turiningą kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą. Tai pirmasis žmogus, [[filosofas\|filosofavęs]] tikrai lietuviškai, analizavęs lietuvių [[filosofija\|filosofijos]] perspektyvas ir ydas, kūręs lietuviškus [[filosofija\|filosofijos]] terminus. '''Antanas Maceina''' ([[1908]] m. [[sausio 27]] d. [[Bagrėnas\|Bagrėne]], [[Ašmintos valsčius]], [[Marijampolės apskritis]] – [[1987]] m. [[sausio 27]] d. [[Miunsteris\|Miunsteryje]], [[Vokietija]]) – vienas žymiausių [[Lietuva\|Lietuvos]] filosofų. Antanas Maceina aprėpė ir analizavo gana nemažai sričių – [[pedagogika\|pedagogiką]], [[filosofija\|filosofiją]], [[kultūra\|kultūrą]], [[religija\|religiją]], dėjo tautiškumo pamatus. Ilgą laiką A. Maceinos veikalai [[Lietuva\|Lietuvoje]] buvo mažai žinomi, plito tik nelegaliai, tačiau apie juos buvo daug rašoma. == Biografija == Lankė pradžios mokyklą [[Juodaraistis\|Juodaraistyje]]. Mokėsi [[Prienų gimnazija\|Prienų gimnazijoje]], [[Vilkaviškio kunigų seminarija\|Vilkaviškio kunigų seminarijoje]]. [[1928]]–[[1932]] m. Kauno [[Vytauto Didžiojo universitetas\|Vytauto Didžiojo universitete]] (VDU) studijavo lietuvių ir vokiečių kalbas. Seminarijos rektoriaus patartas, nepriėmė šventimų ir vėl [[1930]] m. grįžo į universitetą. Pakviestas filosofo [[Stasys Šalkauskis\|Stasio Šalkauskio]], studijavo filosofiją ir pedagogiką. Studijuodamas 1930 m. pirmininkavo [[Ateitininkai\|Ateitininkų]] meno draugijai „Šatrija“. 1932–[[1935]] m. studijas gilino [[Liuvenas\|Liuvene]], [[Fribūras\|Fribūre]], [[Strasbūras\|Strasbūre]] ir [[Briuselis\|Briuselyje]]. [[1933]] m. vedė menotyrininkę, universiteto dėstytoją Juliją Tverskaitę. ~~[[Vaizdas:Maceina.jpg\|thumb\|left\|210px\|]]~~ ~~Antanas Maceina mokėsi Prienų gimnazijoje, Vilkaviškio kunigų seminarijoje,~~ ([[1928]] m. - [[1932]] m.) Kauno [[Vytauto Didžiojo universitetas\|Vytauto Didžiojo universitete]] studijavo [[filosofija\|filosofiją]] ir [[pedagogika\|pedagogiką]]. Studijuodamas [[1930]] m. pirmininkavo [[Ateitininkai\|Ateitininkų]] meno draugijai „Šatrija“. ([[1932]] m. – [[1935]] m.) studijas gilino Liuvene, Fribūre, Strasbūre ir [[Briuselis\|Briuselyje]]. ([[1935]] m. - [[1943]] m.) dėstė Vytauto Didžiojo universitete. [[1934]] m. apgynė disertaciją filosofijos daktaro laipsniui, [[1935]] m. habilitacinį darbą „Ugdomasis veikimas“. Prasidėjus [[Sovietai\|sovietinei]] okupacijai [[1940]] m. pasitraukė į [[Vokietija\|Vokietiją]], dalyvavo [[LAF]]'o veikloje [[Berlynas\|Berlyne]]. [[1934]] m., Stasio Šalkauskio vadovaujamas, apgynė disertaciją „Tautinis auklėjimas“, tapdamas filosofijos daktaru. 1935 m. apgynė privatdocento habilitacinį darbą „Ugdomasis veikimas“. 1935–[[1940]] m. dėstė VDU pedagogikos disciplinas, epizodinius kultūros filosofijos kursus. Prasidėjus [[sovietai\|sovietinei]] okupacijai 1940 m. šeima su dviem mažamečiais vaikais pasitraukė į [[Vokietija\|Vokietiją]], dalyvavo [[LAF]]'o veikloje [[Berlynas\|Berlyne]]. Po [[1941]] m. [[birželio sukilimas\|Birželio sukilimo]] grįžo į [[Lietuva\|Lietuvą]], įsitraukė į akademinę veiklą, tapo Lietuvos fronto vadovaujančiosios grupės nariu. Akademinis jaunimas laikė A. Maceiną ideologiniu vadu. A. Maceina buvo vienas pagrindinių LF programos kūrėjų ir ideologų, dalyvavo programos aptarimuose ir svarstymuose, rašė straipsnius LF [[spauda]]i. [[1942]] m., Lietuvą okupavus vokiečiams, grįžo į tėvynę. Universitete dėstė Filosofijos įvadą ir interpretavo [[Rainer Maria Rilke\|R. M. Rilkės]] poeziją, Filosofijos fakulteto dekanas. [[LF\|Lietuvių fronto]] (LF) vadovaujančiosios grupės narys. Akademinis jaunimas laikė A. Maceiną ideologiniu vadu. Jis buvo vienas pagrindinių LF programos kūrėjų ir ideologų, dalyvavo programos aptarimuose ir svarstymuose, rašė straipsnius LF spaudai. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vakarų Europa\|Vakarų Europą]]. Nuo [[1949]] m. gyveno [[Vokietija\|Vokietijoje]], [[Freiburgas\|Freiburgo]], vėliau [[Miunsteris\|Miunsterio]] universitetuose dėstė [[filosofija\|filosofines]] disciplinas, vadovavo emigrantų [[ateitininkas\|ateitininkų]] sąjungai. Emigracijoje A. Maceina daugiau tyrinėjo plačiai suprastas [[religija\|religijos]] [[filosofija\|filosofijos]] problemas, buvo ne tik [[filosofas]], bet ir [[poetas]], eilėraščius pasirašinėjo Antano Jasmanto slapyvardžiu. Antanas Maceina mirė [[1987]] m. [[Miunsteris\|Miunsteryje]], palaidotas Brebesdorfo kaimelio kapinaitėse. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vakarų Europa\|Vakarų Europą]]. Nuo [[1949]] m. gyveno Vokietijoje, [[Viurcburgas\|Viurcburge]], vedė filosofijos seminarą. [[1956]] m. pradėjo dėstyti rusų filosofiją ir Rytų Europos dvasios istoriją [[Fribūro universitetas\|Fribūro universitete]], [[1959]] m. pakviestas į [[Miunsterio universitetas\|Miunsterio universitetą]] – ten dėstė rusų ir sovietinės filosofijos kursus, nuo [[1962]] m. – religijos filosofiją. [[1970]] m. išėjęs į pensiją, aktyviai rašė. Mirus žmonai [[1971]] m., vedė vokietę. Vadovavo emigrantų ateitininkų sąjungai. Emigracijoje daugiau tyrinėjo plačiai suprastas [[religija\|religijos]] filosofijos problemas, buvo ne tik filosofas, bet ir poetas, eilėraščius pasirašinėjo ''Antano Jasmanto'' slapyvardžiu. Mirė [[1987]] m. [[Miunsteris\|Miunsteryje]], palaidotas Bredbesdorfo kaimelio kapinaitėse. Jo vaikystė buvo gana sunki, kadangi jis užaugo be motinos, kuri anksti mirė. Koks skaudus įvykis buvo motinos netekimas galima pamatyti skaitant jo straipsnius, kuriuose jis analizuoja moters, motinos vaidmenį šeimoje (analizuoja studijoje „Didžioji paslaptis“). A. Maceinos šeima buvo gana religinga, todėl tokio auklėjimo pamatus gavo ir vaikai. == Kūryba == Antanas Maceina yra laikomas vienu iš žymiausių Lietuvos pedagogų, filosofų, kultūros tyrinėtojų. Jo kūryba produktyvi, be to jis „filosofavo lietuviškai“. Antanas Maceina aprėpė ir analizavo gana nemažai sričių – pedagogiką, filosofiją, kultūrą, religiją, dėjo tautiškumo pamatus. Ilgą laiką A. Maceinos veikalai Lietuvoje buvo mažai žinomi, plito tik nelegaliai, tačiau apie juos buvo daug rašoma. Jo poezijos originalumą bei ryšį su filosofija išsamiai analizavo [[Tomas Venclova]], [[Ona Baliukonė]]. Žinomi veikalai: „Asmuo ir istorija“, „Jobo drama“, „Didieji dabarties klausimai“, „Filosofijos kilmė ir prasmė“, „Kaino prisikėlimas“, „Kultūra ir žmogus“, „Kultūros filosofijos įvadas“, „Kultūros sintezė ir lietuviškoji kultūra“, „Pirminės kultūros pagrindai“, „Prometėjizmo persvara dabarties kultūroje“ ir kt. Antanas Maceina ([[1908]] m. – [[1987]] m.) yra laikomas vienu iš žymiausių [[Lietuva\|Lietuvos]] pedagogų, filosofų, kultūros tyrinėtojų. Kyla klausimas – kodėl jis laikomas tokiu reikšmingu tiek savo amžininkams, tiek ir mums. Pirmiausia todėl, kad jo kūryba gana produktyvi, be to jis „filosofavo lietuviškai“. O „filosofuoti lietuviškai“ tai reiškia per gimtosios lietuvių kalbos žodžius prisiliesti prie būties. == Filosofavimo pradžia == Gana žinomi jo veikalai: „Asmuo ir istorija“, „Jobo drama“, „Didieji dabarties klausimai“, „Filosofijos kilmė ir prasmė“, „Kaino prisikėlimas“, „Kultūra ir žmogus“, „Kultūros filosofijos įvadas“, „Kultūros sintezė ir lietuviškoji kultūra“, „Pirminės kultūros pagrindai“, „Prometėjizmo persvara dabarties kultūroje“ ir kt. Antano Maceinos filosofija prasideda nuo ankstyvo susidūrimo su nelaimėmis, kada jis pradeda kelti klausimus, kurie yra vis naujų klausimų pradžia. Stipriai išgyvendamas ankstyvą motinos mirtį, tėvo antrąsias vedybas, ankstyvą išvykimą iš namų, nuolat lydinčią vienatvę, pašalinimą iš seminarijos, nors joje jis mokėsi vienais penketais, klausimo sprendimą, ką pasirinkti – [[pasaulietis\|pasauliečio]] ar [[kunigas\|kunigo]] gyvenimą, norėdamas susivokti, kas atsitiko, jis pirmiausia ir ima klausinėti, bandydamas išsiaiškinti tų nuolat jį lydėjusių nelaimių priežastis. Įstojus į kunigų seminariją tas klausinėjimas tapo nuolatine būsena, nes „neklausinėti jis jau nebegalėjo“. Antano Maceinos kūryboje ryškus du tarpsniai: iki nepriklausomybės netekimo ir jos netekus. Iš pradžių mąstytojo dėmesį patraukė kultūrologija ir socialiniai klausimai, vėliau – žmogiškoji būtis. Filosofo kūryba kyla iš pačios būties gelmių, ir jo kūrybinio pašaukimo būtų neįmanoma paaiškinti nesiremiant Dievu. Dievas, savo Kūrybos metu, apsireiškė žmoguje, kaip viename iš tobuliausių savo kūrinių, kurioje įsispaudusios Kūrėjo pėdos. A. Maceina sugebėjo pateisinti savo mintis, visą savo gyvenimą atiduodavęs kūrybai, savo kūryba palietęs daugybę gyvenimo sričių – kūrė tautinę mokyklą, idealios šeimos ir valstybės pagrindus, lietuviškąją kultūrą, poeziją, savitą filosofiją. ~~== Antano Maceinos filosofavimo pradžia ==~~ Antano Maceinos filosofija prasideda nuo ankstyvo susidūrimo su nelaimėmis, kada jis pradeda kelti klausimus, kurie yra vis naujų klausimų pradžia. Stipriai išgyvendamas ankstyvą motinos mirtį, tėvo antrąsias vedybas, ankstyvą išvykimą iš namų, nuolat lydinčią vienatvę, pašalinimą iš seminarijos, nors joje jis mokėsi vienais penketais, klausimo sprendimą, ką pasirinkti - [[pasaulietis\|pasauliečio]] ar [[kunigas\|kunigo]] gyvenimą, norėdamas susivokti, kas atsiitiko, jis pirmiausia ir ima klausinėti, bandydamas išsiaiškinti tų nuolat jį lydėjusių nelaimių priežastis. Įstojus į kunigų seminariją tas klausinėjimas tapo nuolatine būsena, nes „neklausinėti jis jau nebegalėjo“. Antano Maceinos kūryboje ryškus du tarpsniai: iki [[nepriklausomybė]]s netekimo ir jos netekus. Iš pradžių mąstytojo dėmesį patraukė kultūrologija ir socialiniai klausimai, vėliau – žmogiškoji būtis. [[filosofas\|Filosofo]] kūryba kyla iš pačios būties gelmių, ir jo kūrybinio pašaukimo būtų neįmanoma paaiškinti nesiremiant Dievu. Dievas, savo Kūrybos metu, apsireiškė žmoguje, kaip viename iš tobuliausių savo kūrinių, kurioje įsispaudusios Kūrėjo pėdos. A. Maceina sugebėjo pateisinti savo mintis, visą savo gyvenimą atiduodavęs kūrybai, savo kūryba palietęs daugybę gyvenimo sričių – kūrė tautinę mokyklą, idealios šeimos ir valstybės pagrindus, lietuviškąją kultūrą, [[poezija\|poeziją]], savitą [[filosofija\|filosofiją]]. == Antano Maceinos veikalai == [[Vaizdas:Maceina.jpg\|thumb\|200px\|Antanas Maceina]] „Pedagogikos istorija“; Pedagogikos istorija „Kultūros filosofijos įvadas“, [[1936]] m.; Kultūros filosofijos įvadas, 1936 m. „Socialinis teisingumas“, [[1938]] m.; Socialinis teisingumas, 1938 m. „Buržuazijos žlugimas“, [[1940]] m.; Buržuazijos žlugimas, 1940 m. „Didysis inkvizitorius“, [[1946]] ir [[1950]] m.; Didysis inkvizitorius, 1946 ir 1950 m. „Jobo drama. Žmogiškosios būties apmąstymas“, [[1950]] m.; Jobo drama. Žmogiškosios būties apmąstymas, 1950 m. „Saulės giesmė“, [[1954]] m.; Saulės giesmė, 1954 m. „Didžioji padėjėja“, [[1958]] m.; Didžioji padėjėja, 1958 m. „Bažnyčia ir pasaulis“, [[1970]] m.; Bažnyčia ir pasaulis, 1970 m. „Didieji dabarties klausimai“, [[1976]] m.; Didieji dabarties klausimai, 1976 m. „Asmuo ir istorija“, [[1981]] m.; Asmuo ir istorija, 1981 m. „Pirminės kultūros pagrindai“, [[1936]] m.; Pirminės kultūros pagrindai, 1936 m. „Kultūros sintezė ir lietuviškoji kultūra“, [[1938]] - [[1939]]. Kultūros sintezė ir lietuviškoji kultūra, 1938-1939 m. == Raštai == ~~„Raštai~~ Raštai. II ~~tomas“~~tomas, Mintis, [[1992]] m.~~, Mintis~~ ~~„Raštai~~ Raštai. III ~~tomas“~~tomas, Mintis, [[1990]] m.~~, Mintis~~ ~~„Raštai~~ Raštai. IV ~~tomas“~~tomas, Mintis, [[1994]] m.~~, Mintis~~ ~~„Raštai~~ Raštai. V ~~tomas“~~tomas, Mintis, [[1993]] m.~~, Mintis~~ ~~„Raštai~~ Raštai. VI ~~tomas“~~tomas, Mintis, [[2000]] m.~~, Mintis~~ ~~„Raštai~~ Raštai. VII ~~tomas“~~tomas, Mintis, [[2002]] m.~~, Mintis~~ == Nuorodos == {{vikicitatos}} * [http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/73025 Straipsnis apie A. Maceiną berndardinai.lt portale]; * [http://www.ateitis.lt/maceina A. Maceinos šimtmečiui paminėti Ateitininkų surengta konferencija]; * [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/02/14/atmi_02.html Straipsnis 20 mirties metinems]; * [http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=CB80DEE90D6211DE9B51746164617373&inlanguage=lt Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka]; * [http://www.vydija.lt/straipsniai/Gimtoji_kalba/Lietuviska_savimone_Maceina.htm Aleksandras Žarskus - etnologas ]; * [http://www.mruni.eu/lt/naujienos/detail.php?el=24109&section=149 Paroda, skirta Antano Maceinos šimtmečiui paminėti]; * [http://www.rasyk.lt/ivykiai/ar-reikalingos-siandien-antano-maceinos-mintys.html Antanas Jasmantas]. {{DEFAULTSORT:Maceina, Antanas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikai]] [[Kategorija:Lietuvos teologai]] [[Kategorija:Lietuvos filosofai]] [[Kategorija:Lietuvos ~~teologai~~poetai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] [[Kategorija:~~Lietuvos~~Vokietijos ~~poetai~~lietuviai]] ~~[[Kategorija:Ateitininkai]]~~ ~~[[Kategorija:Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikai]]~~ [[en:Antanas Maceina]]

Antanas Maceina: Skirtumas tarp puslapio versijų