Boris Pahor: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 12:
Vaikystės ir jaunystės metais Boris Pahor buvo nacionalinės ideologijos auklėjimo liudininku ir prieš ją kovojo visą gyvenimą. [[1920]] metais tapo italų fašistų surengto Trsto rotušės padegimo ir kitų nusikaltimų, kurie buvo padaryti Italijoje gyvenusiems slovėnams, liudininku. Daugelis jo prisiminimų atsiskleidė esė, vėlesniuose romanuose, kaip pvz., ''Trg Oberdan'' (''Oberdano aikštė''). Knyga buvo pavadinta pagal aikštę, kurioje stovėjo jau minėta Trsto rotušė, o aikštė buvo pavadinta Guglielmo Oberdan - XIX a. radikalaus italų nacionalisto garbei.
Vidurinę slovėnišką mokyklą [[1919]]-[[1923]] metais lankė Trste, vėliau visos slovėnų ir kroatų mokyklos Furlanijos apylinkėje buvo paveiktos Gentile'o mokyklinės reformos. Mokslus tęsė italų kalba. Buvo įrašytas į Romos katalikų
Studijų Kopre ir Goricoje metu Boris Pahor pradėjo studijuoti bendrinę slovėnų kalbą. Tuo metu Julijskos krašte buvo uždraustas bet koks viešas ar asmeninis slovėnų kalbos naudojimas. Pahor į draudimą nekreipė dėmesio ir savo pirmąją trumpąją prozą paskelbė daugelyje Ljubljanos žurnalų, vadovaujant Jožko Ambrozič. [[1939]] metais užmezgė ryšį su katalikišku slovėnų poetu ir mąstytoju Edvard Kocbek. Šis jį supažindino su tuometinėmis literatūrinėmis srovėmis ir padėjo tobulinti bendrinę slovėnų kalbą.
Pahor į Trst'ą grįžo [[1938]] metais, ten artimai bendravo su kai kuriais slovėnų intelektualais, kurie daugiausia dirbo pogrindyje.
=== Pasipriešinimo kovos ir kalėjimas ===
| |||