Habsburgų dinastija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Bot: zh-classical:哈布斯堡氏 is a good article |
|||
Eilutė 28:
Giminės pradininku laikomas [[Karolingai|Karolingų]] imperijos [[grafas (titulas)|grafas]] [[Guntramas Turtingasis]], [[950]] m. sukilęs prieš Vokietijos karalių [[Otonas I|Otoną I]]. Guntramo Turtingojo vaikaičio Radboto sūnus [[Verneris I]] (m. [[1096]] m.) buvo pirmasis Habsburgų grafas. [[Otonas II]], pilies statytojo anūkas, pirmasis apie [[1100]] m. pasivadino ''grafu fon Habsburgu'', o giminė ėmė vadintis ''fon Habsburgais''.
[[Vaizdas:HRR 14Jh.jpg|thumb|left|220px|Habsburgų valdos 1378 m.]]
Iš pietryčių Vokietijos ([[Elzasas]], [[Breisgau]], [[Argau]] ir [[Turgau]]) Habsburgai plėtė įtaką ir valdas į pietrytinę imperijos dalį, praktiškai sutampančią su dabartinės Austrijos teritorija (1278–1382 m.). Per dvi ar tris kartas Habsburgai sugebėjo pasiekti, kad jiems atitektų ir imperijos sostas, kurį jie išlaikė ilgus šimtmečius (1273–1291, 1298–1308, 1438–1740,
Nuo pat įsikūrimo [[Austrija|Austrijoje]] Habsburgai ėmėsi domėtis galimybe patekti ir į kaimyninių valstybių – [[Čekija|Čekijos]] bei [[Vengrija|Vengrijos]] sostus. Kunigaikštis [[Rudolfas]] III [[1306]] m. vedė Čekijos karaliaus [[Vaclovas II|Vaclovo II-ojo]] našlę Elžbietą, tačiau neturėjo vyriškosios lyties palikuonių ir Čekijos sostas atiteko [[Liuksemburgiečiai|Liuksemburgams]]. Įsigiję daugiau žemių, Habsburgai išsiplėtė visoje pietų [[Vokietija|Vokietijoje]] nuo [[Elzasas|Elzaso]] iki rytinių [[Alpės|Alpių]] pakraščių. Tačiau iš pradžių Habsburgų valdžia nebuvo labai stipri, nes nuolatiniai sukilimai, kovos su [[Šveicarija]] ir feodalinių valdų dalinimas silpnino [[monarchija|monachiją]].
| |||