Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
šaltinis |
|||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas= lit
| vardas =
| paveikslėlis = PLCH-AMBRAZIEJUS-AMBROZEVIČIUS JUOZAPAS.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{gimė|1855|2|19}}
| gimimo vieta =
| mirties data = {{mirė|1915|6|14|1855|2|19}}
| mirties vieta = [[Vilnius
| tautybė =
| sutuoktinis =
| tėvai =
| vaikai =
| veikla = lietuvių visuomenės veikėjas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[1880]] m. [[Seinų kunigų seminarija]]
eilutė 28 ⟶ 26:
| pastabos =
}}
'''Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius''' ([[1855]] m. [[vasario 19]] d.
== Biografija ==
[[Marijampolė]]je baigęs keturias klases, įstojo į [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]], [[1880]] m. įšventintas kunigu. Gerai mokėjo lenkų kalbą, todėl buvo paskirtas į [[Lomža|Lomžos]] parapiją. Trumpai kunigavo ir [[Varšuva|Varšuvoje]], o nuo [[1892]] m. [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupijoje]]. [[Vilnius|Vilniuje]] buvo keliamas iš parapijos į parapiją. Dirbo
Subūrė lietuvių inteligentų „[[Dvylika Vilniaus apaštalų]]“, kurie rūpinosi, kad Vilniaus bažnyčiose būtų nedraudžiamos lietuviškos pamaldos. Jų rūpesčiu [[1901]] m. [[Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia|Šv. Mikalojaus]] bažnyčioje atgimė [[lietuvių kalba]].
Jo rūpesčiu [[1901]] m. Vilniaus [[Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia|Šv. Mikalojaus]] bažnyčioje atgimė lietuvių kalba. Iki [[1904]] m. vadovavo Lietuvių sambūriui [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1897]] m. prie [[Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčia|Vilniaus Šv. Rapolo]] bažnyčios subūrė pirmąjį lietuvišką chorą ir sukūrė jam dainų, surengė koncertų. Chorą mokė prisidengdamas bažnytiniais choralais ir bitininkystės kursais. Turėjo savo pasigamintą smuiką ir su juo mokė choristus – dažniausiai savo paties sukurtas eiles ir melodijas. Tai „Dieve, kaip ilgai Lietuva varguose“, Neverk, Lietuva, tu mano mieliausia„, „Ant Dauguvos skardžių“, „Vai kur eisit, mano mielos mergužėlės“, „Kur upelis teka“, „Močiutė mano“ ir kt. Dainas chorui parinkdavo ir iš V. Kudirkos dainų rinkinio „Kanklės". Pirmasis viešas choro pasirodymas įvyko [[1900]] m. rudenį Bokšto gatvėje, privačiame bute; dalyvavo dešimt klausytojų. Antrasis choro koncertas, sutraukęs daugiau klausytojų, buvo surengtas [[1901]] m. [[kovo 11]] d. Trakų gatvėje Nr. 2; programoje – deklamatoriai ir vaidintojai, grojo ir karo orkestras. Trečiasis ir paskutinis choro pasirodymas įvyko rusų - japonų karo metais ([[1904]]–[[1905]]) dabartinės Filharmonijos rūmuose.▼
▲
Iki [[1904]] m. vadovavo literatūriniam sambūriui Vilniuje. [[1898]] m. įsteigė slaptą kaimo jaunimo organizaciją „Šienpjoviai“, [[1901]] m. – [[Artojų draugija|Artojų draugiją]]. [[1905]] m. [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] atstovas.
Kunigas J. Ambraziejus visą gyvenimą domėjosi chorais, buvo draugijos „[[Vilniaus kanklės]]“ narys. Redagavo ir išleido mėnesinį žurnalą „[[Lietuvos bitininkas]]“ ([[1905]]), [[1906]]–[[1908]] m. žurnalo [[Šviesa (žurnalas)|„Šviesa“]] redaktorius ir leidėjas. {{šaltinis|{{ŽE|21}}}}
Už raginimą klausyti tik lietuvių vyskupų buvo atleistas iš kunigo pareigų – vertėsi bitininkyste. Į paskutinę kelionę palydėjo tik keletas jo choro dalyvių.
== Bibliografija ==
* Elementorius, [[1906]];
* Trumpas Rymo katalikų katekizmas, [[1906]];
* Lenkų - lietuvių - rusų kalbų žodynas, [[1907]].
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{DEFAULTSORT:Ambraziejus-Ambrozevičius, Juozapas}}
eilutė 52 ⟶ 57:
[[Kategorija:Lietuvos bitininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]]
[[Kategorija:Didžiojo Vilniaus Seimo atstovai]]
| |||