Boris Pahor: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S [r2.5.2] robotas Pridedama: sl:Boris Pahor, sv:Boris Pahor |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
'''Boris Pahor''' [boris pahor], [[Slovėnai|slovėnų]] [[rašytojas]], * rugpjūčio 26 d. [[1913]], [[Trst]].
Laikomas vienu svarbiausių tebekuriančių slovėnų kalba autorių.
Jo literatūrinė kūryba pripažinta [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], mažesniais mastais taip pat [[Ispanija|Ispanijoje]] ir [[Suomija|Suomijoje]]
▲Jo literatūrinė kūryba pripažinta [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], mažesniais mastais taip pat [[Ispanija|Ispanijoje]] ir [[Suomija|Suomijoje]]. Labiausiai kūryboje žinomas romanas ''Nekropola'' (''Nekropolis''), kuriame pasakojama apie rašytojo gyvenimą koncentracijos stovykloje Natzweiler-Struthof. Gerai žinoma ir trilogija apie slovėnų mažumą, gyvenančią Italijoje; ji išversta į vokiečių ir prancūzų kalbas. Verstų į kitas kalbas kūrinių yra ir daugiau, tai prancūzų, vokiečių, serbo-kroatų, vengrų, anglų, ispanų, italų, katalonų ir suomių auditorijas pasiekę darbai.
[[1992]] metais už literatūrinę kūrybą buvo apdovanotas ''Prešerno'' apdovanojimu, o [[2007]] metų gegužę buvo priimtas į ''legije casti'' - aukščiausią Prancūzijos pripažinimą gavusių žmonių gretas. Įvairios institucijos jį daug kartų nominavo ''Nobelio literatūros premijai''. [[1993]] metais buvo išrinktas, o [[2009]] metais tapo ''Slovėnijos mokslo ir meno akademijos'' nariu.▼
==Biografija==
=== Jaunystė ir mokslo metai ===
Boris Pahor gimė slovėnų šeimoje [[1913]] metais, Trste, tuometinėje Austrijos-Vengrijos sudėtyje. Jo tėvas į miestą persikėlė iš Kraso ir dirbo kaip austrų valdžios pareigūnas. [[1919]] metais buvo atleistas naujosios Italijos valdžios, vėliau vertėsi kaip gatvės prekeivis.
Vaikystės ir jaunystės metais Boris Pahor buvo nacionalinės ideologijos auklėjimo liudininku ir prieš ją kovojo visą gyvenimą. [[1920]] metais tapo italų fašistų surengto Trsto rotušės padegimo ir kitų nusikaltimų, kurie buvo padaryti Italijoje gyvenusiems slovėnams, liudininku. Daugelis jo prisiminimų atsiskleidė esė, vėlesniuose romanuose, kaip pvz., ''Trg Oberdan'' (''Oberdano aikštė''). Knyga buvo pavadinta pagal aikštę, kurioje stovėjo jau minėta Trsto rotušė, o aikštė buvo pavadinta Guglielmo Oberdan - XIX a. radikalaus italų nacionalisto garbei.
Vidurinę slovėnišką mokyklą [[1919]]-[[1923]] metais lankė Trste, vėliau visos slovėnų ir kroatų mokyklos Furlanijos apylinkėje buvo paveiktos Gentile'o mokyklinės reformos. Mokslus tęsė italų kalba. Buvo įrašytas į Romos katalikų bažnyčios aukštąją mokyklą Koper'e, tuometinės Italijos teritorijoje (''Capodistria''), ir ją baigė [[1935]] metais. Goricoje studijavo teologiją, nors [[1938]] metais studijas metė. Studijų metu jį stipriai šokiravo brutalus slovėnų dirigento Lojze Bratuž užpuolimas, kurį [[1936]] metų Kalėdų vakarą fašistai pagrobė ir kankino, vėliau jis Goriškos ligoninėje mirė.
Studijų Kopre ir Goricoje metu Boris Pahor pradėjo studijuoti bendrinę slovėnų kalbą. Tuo metu Julijskos krašte buvo uždraustas bet koks viešas ar asmeninis slovėnų kalbos naudojimas. Pahor į draudimą nekreipė dėmesio ir savo pirmąją trumpąją prozą paskelbė daugelyje Ljubljanos žurnalų, vadovaujant Jožko Ambrozič. [[1939]] metais užmezgė ryšį su katalikišku slovėnų poetu ir mąstytoju Edvard Kocbek. Šis jį supažindino su tuometinėmis literatūrinėmis srovėmis ir padėjo tobulinti bendrinę slovėnų kalbą.
Pahor į Trst'ą grįžo [[1938]] metais, ten artimai bendravo su kai kuriais slovėnų intelektualais, kurie daugiausia dirbo pogrindyje.
eilutė 46 ⟶ 42:
Nuo [[1960]]-ųjų metų Boris Pahor darbai tapo žinomi Jugoslavijoje, nors garsas apie juos ir buvo apribotas slovėnų komunstinio režimo, kuris Boris Pahor asmenyje matė potencialų pavojų. Be to jis tapo vienu pagrindinių moralinių kelrodžių pokario slovėnų rašytojų kartai, tarp kurių buvo ir [[Drago Jancar]]. Šis daug kartų pabrėžė Boris Pahor įtaką savo kūrybai, ypač darbe ''Moz ki je rekel ne'' ([[1993]]).
▲[[1992]] metais už literatūrinę kūrybą buvo apdovanotas ''Prešerno'' apdovanojimu, o [[2007]] metų gegužę buvo priimtas į ''legije casti'' - aukščiausią Prancūzijos pripažinimą gavusių žmonių gretas. Įvairios institucijos jį daug kartų nominavo ''Nobelio literatūros premijai''. [[1993]] metais buvo išrinktas, o [[2009]] metais tapo ''Slovėnijos mokslo ir meno akademijos'' nariu.
== Dabartinė veikla ==
| |||