Arvīds Pelše: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S 'Arvids Pelše' pervadintas į 'Arvīds Pelše' (anksčiau buvo nukreipiamasis) |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 28:
}}
'''Arvydas Pelšė''' ({{lv|Arvīds Pelše}}; [[1899]] m. [[vasario 7]] d. Mazais, [[Bauskės rajonas|Bauskės raj.]], [[Latvija]] – [[1983]] m. [[gegužės 29]] d. [[Maskva|Maskvoje]]) – latvių komunistas, [[
== Biografija ==
Nuo [[1915]] m. Bolševikų partijos narys. [[1916]] m. [[Šveicarija|Šveicarijoje]] buvo susitikęs su [[Leninas|Leninu]].
[[1917]] m. Vasario ir [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijų]] dalyvis, Petrogrado Tarybos narys. 1918 m. buvo Maskvos [[ČK]] darbuotojas.
<br>1918 m. buvo pasiųstas į Latviją vystyti Tarybų valdžią. Kurį laiką dirbo Tarybų Latvijos Statybos liaudies komisariate. Žlugus Tarybų Latvijai 1919 m. grįžo į Rusiją.
[[1919]]–[[1929]] m. [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] politinis darbuotojas.
[[1941]] m. kovo mėn. – [[1959]] m. [[Latvijos komunistų partija|Latvijos KP]] CK sekretorius [[propaganda]]i ir agitacijai. 1959 m. [[lapkričio 25]] d. – [[1966]] m. [[balandžio 15]] d. Latvijos KP CK I-asis sekretorius. [[1963]]–[[1967]] m. vadovavo komisijai, tyrusiai [[Sergejus Kirovas|Sergejaus Kirovo]] nužudymą („Pelšės komisija“). Nuo 1966 m. iki mirties – Partinės kontrolės komiteto prie [[SSKP CK]] pirmininkas. Nuo 1966 m. [[balandžio 8]] d. iki mirties – [[TSKP CK Politbiuras|SSKP CK Politinio biuro]] narys.▼
1929 m. ėmė mokytis Maskvos Raudonosios profesūros institute (Maskva), kurį baigė 1931 m. [[1931]]–[[1933]] m. buvo Raudonosios profesūros instituto aspirantas. Besimokydamas institute 1929-1932 m. dėstė partijos istoriją Centrinėje NKVD mokykloje.
Aktyviai skatino [[Latvijos TSR|Latvijos]] industrializaciją. Dukart [[Socialistinio darbo didvyris]] ([[1969]] ir [[1979]] m.), 6 [[Lenino ordinas|Lenino ordinai]], Spalio revoliucijos ordinas. Buvo ypač nepopuliarus tarp Latvijos gyventojų dėl šalies sovietizacijos ir rusifikacijos.▼
1933–[[1937]] m. buvo [[Kazachijos TSR]] Magadžano, vėliau - Juodojo Irtyšiaus (''Черноиртышский'') tarybinių ūkių politinių skyrių viršininkas, po to - TSRS Tarybinių ūkių liaudies komisariato sektoriaus viršininko pavaduotojas.
1937–[[1940]] m. - Maskvos pedagoginio instituto istorijos dėstytojas.
▲[[1941]] m. kovo mėn. – [[1959]] m. [[Latvijos komunistų partija|Latvijos KP]] CK sekretorius [[propaganda]]i ir agitacijai. 1959 m. [[lapkričio 25]] d. – [[1966]] m. [[balandžio 15]] d. Latvijos KP CK I-asis sekretorius. [[1963]]–[[1967]] m. vadovavo komisijai, tyrusiai [[Sergejus Kirovas|Sergejaus Kirovo]] nužudymą („Pelšės komisija“). Nuo 1966 m. iki mirties – Partinės kontrolės komiteto prie [[
▲Aktyviai skatino [[Latvijos TSR|Latvijos]] industrializaciją. Dukart [[Socialistinio darbo didvyris]] ([[1969]] ir [[1979]] m.), 6 [[Lenino ordinas|Lenino ordinai]], [[Spalio revoliucijos ordinas]]. Buvo ypač nepopuliarus tarp Latvijos gyventojų dėl šalies [[sovietizacija|sovietizacijos]] ir [[rusifikacija|rusifikacijos]].
Buvo vedęs [[Michailas Suslovas|Michailo Suslovo]] žmonos seserį. Mirė nuo [[plaučių vėžys|plaučių vėžio]]. Urna su palaikais palaidota [[Kremliaus siena|Kremliaus sienoje]] Maskvoje. Jo vardu buvo pavadintas [[Rygos politechnikos institutas]] (iki [[1988]] m.).
|