Homo floresiensis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''''Homo floresiensis''''' yra- galima [[rūšis]], priklausanti ''[[Homo]]'' [[Gentis (biologija)|genčiai]], kuri išsiskiria mažu kūnu bei mažomis [[smegenys|smegenimis]] ir išlikimu iki, palyginti, nesenų laikų. ''Homo floresiensis'' egzistavimas šiuo metu yra karštų mokslinių diskusijų tema. Dalis mokslininkų teigia, kad rasti kaulai priklausė išsigimusiems ar tam tikrų ligų paveiktiems individams, kiti ginčijasi, kad tai yra nauja rūšis.

Buvo rasta nedaug šiai tariamai rūšiai priklausančių kaulų, visi [[Floresas|Floreso]] saloje, iš kurios kilo ir rūšies pavadinimas. Iš viso buvo rasti devynių individų kaulai ir visi jie yra miniatiūriniai. Manoma, kad ''Homo floresiensis'' vidutiniškai buvo apie 1 metro ūgio ir svėrė apie 25 kilogramus. Svarbiausias radinys yra [[kaukolė]] LB1.

Oloje taip pat buvo gausu gan sudėtingų akmeninių įrankių, kurie, manoma, tiktų 1 metro ūgio žmonėms. Taip pat yra ženklų, kad jie naudojo [[ugnis|ugnį]] maisto kepimui ir gal net turėjo [[kalba|kalbą]]. Bet, pagal dabartinį supratimą, būtybės su tokiomis mažomis smegenimis negalėjo būti pakankamai protingos, kad galėtų gaminti tokius įrankius ir tuo labiau mokėti kalbėti. Rastos kaukolės savininko smegenys buvo apie 380 cm³ dydžio. Palyginimui, [[Homo sapiens|modernaus žmogaus]] smegenų dydis svyruoja nuo 1310 iki 1475 cm³. Iš kitos pusės, ''Homo floresiensis'' smegenų dalis, kuri siejama su savimone, yra maždaug tokio pat dydžio kaip ir modernių žmonių.

Manoma, kad ''Homo floresiensis'' rūšis išnyko daugiausiai prieš 12 000 metų. Iki šių atradimų manyta, kad ilgiausiai išgyvenusi ne moderniųšiuolaikinių žmonių rūšis buvo [[Homo neanderthalensis|neandartaliečiai]], kurie išnyko maždaug prieš 24 000 metų. Spėjama, kad ''Homo floresiensis'' išnykimą lėmė [[ugnikalnis|ugnikalnio]] išsiveržimas.