1794 m. sukilimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
red.
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 5:
'''1794 m. sukilimas''' ('''Kosciuškos sukilimas''') – sukilimas [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Lietuva|Lietuvoje]] prieš [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]] ir [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystę]], vadovaujamas [[Tadas Kosciuška|Tado Kosčiuškos]].
 
Sukilimu nesėkmingai bandyta išlaisvinti Lenkiją ir Lietuvą nuo Rusijos įtakos po [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimaipadalijimas|IIAntrojo respublikosAbiejų Tautų Respublikos padalijimo]] ([[1793]] m.) ir [[Targovicos konfederacija|Targovicos konfederacijos]]. Sukilėliai siekė atkurti valstybę su [[1772]] m. sienomis ir tęsti [[1788]]–[[1792]] m. pradėtas reformas.
 
== Sukilimo ištakos ir pradžia ==
Antrasis [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimaipadalijimas|IIAbiejų respublikosTautų Respublikos padalijimas]] ir 1792 m. Lenkijos-Lietuvos valstybės ir Rusijos karas ženkliai susilpnino [[Gegužės trečiosios Konstitucija|Gegužės trečiosios Konstituciją]] remiantį reformų judėjimą Abiejų Tautų Respublikoje. Tuo pat metu, po antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimopadalijimo, pagrindiniai Rusijos šalininkai, susijungę į [[TagovicosTargovicos konfederacija|Targovicos konfederaciją]] taip pat susilpnėjo. Rusija, kaip aukso laisvės gynėja, rėmęsi bajorai po antrojo padalinimopadalijimo šalyje buvo laikomi išdavikais, o ne didvyriais ir prieš jų valdymą susidarė rimta opozicija, tiek iš šlėktų, tiek iš miestiečių pusės.
 
Norėdamos susilpnintį opoziciją, Prūsijos ir Rusijos vyriausybės susitarė demobilizuoti 50 proc. [[Abiejų Tautų Respublikos armija|Abiejų Tautų Respublikos armijos]], o likusius karius įjungti į savo kariuomenes. 1794 m. [[kovo 12]] d. generolas [[Antoni Madaliński]], 1-osios Didžiosios Lenkijos Nacionalinės kavalerijos brigados (1500 karių) vadas atsisakė vykdyti demobilizacijos įsakymą ir patraukė iš [[Ostrolenka|Ostrolenkos]] į [[Krokuva|Krokuvą]]. Tai sukėlė maištų prieš rusų kariuomenę bangą visoje šalyje. Rusijos garnizonui Krokuvoje buvo įsakyta palikti miestą ir susidoroti su lenkų pajėgomis. Miestas liko neginamas.
Eilutė 26:
 
== Sukilimo pasekmės ==
Po sukilimo [[1795]] m. Rusija, Prūsija ir Austrija pilnaigalutinai išsidalino[[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|pasidalijo]] [[LDK]] teritoriją, sukilimo vadai buvo terorizuojami, nedidelė dalis dalyvių ištremta. Tiems, kurie prisiekė ištikimybę Rusijos valdžiai, užtikrintos laisvės. [[1796]] m. ištremtieji sukilėliai amnestuoti.
 
Lietuvoje vykęs sukilimas atitraukė dalį Rusijos pajėgų nuo Lenkijos sukilimo malšinimo, sukilimas sulaikė dalį jėgų, kurios galėjo būti nukreiptos slopinti Prancūzijos revoliucijai. Taip pat sužadinta lietuvių tautinė savimonė (leisti lietuviški atsišaukimai, politiniai eilėraščiai).